21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

SCENA

buvo lotynų k. nemokančius žiūrovus supažindinti su sekančio veiksmo

turiniu ar juos pertraukų metu palinksminti. Muzika, choras ir šokiai

kartais būdavo įtraukiami ir į pačią dramą. Iš to XVIII a. išsivystė

scenos vaidinimai, kuriuose svarbią vietą užimdavo šokiai, t. y. šalia

tragedijų ir komedijų įvesta trečia dramos rūšis - baletas. Labiausiai jis

buvo puoselėjamas Paryžiaus jėzuitų kolegijoje, vad. Collège de Clermont.

Nuo 1660 beveik kasmet ten buvo statomas bent vienas baletas.

Jėzuitai C. F. Menestrier, C. le Jay, Ch. Porée, J. de Jouvancy kūrė baletų

libretus, rašė teorinius baleto vadovėlius. Iš Prancūzijos baletas

XVIII a. pasiekė ir kitų kraštų jėzuitų mokyklas. Taip ir Vilniuje 1754

su prancūziška komedija Timon le misanthrope buvo sujungtas Ballet

des passions ir apie 1760 atliktas baletas Wiek ludzki.

SCENA

Didieji vaidinimai įvykdavo po atviru dangumi: kolegijos kieme, prie

bažnyčios, miesto aikštėje. Kiekvienoje naujai statomoje kolegijoje paprastai

būdavo įrengiama salė su stacionaria scena. Kur stacionarios

scenos nebuvo, ją specialiai paruošdavo kiekvienam vaidinimui. Scena,

kaip ją aprašo Sarbievijus (De perfecta poesi, lib. IX, cap. IV-VI),

būdavo šiek tiek palinkusi į publiką ir gilumoje siauresnė negu priekyje.

Scenos grindys būdavo paženklinamos linijomis, kad aktoriai galėtų

orientuotis, kur atsistoti. Šonines dekoracijas sudarydavo 6 pailgi kubai

(cubi oblongi), po tris kiekvienoje pusėje, paliekant tarp jų tarpus

aktoriams į sceną įeiti. Kubų šonuose būdavo nupiešiami atitinkami

vaizdai. Užtekdavo visus kubus šiek tiek pasukti ir gaudavo naują vaizdą.

Panašiai ir užpakalinę scenos sieną sudarydavo kas kartą po dvi atitinkamai

dekoruotas, iš abiejų pusių sustumiamas plokštes. Be to, Sarbievijus

aprašo Romoje vartojamą būdą svirtimi nuleisti iš viršaus ar

pakelti angelus, dvasias ir panašias roles vaidinančius artistus, o specialiame

skyriuje (cap. III) nurodo, kaip įrengti ir reguliuoti scenos apšvietimą.

Scenos paruošimo ir dramos pastatymo išlaidas apmokėdavo

geradariai. Savaime suprantama, kad kolegijose, esančiose šalia kara-

393

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!