21.07.2023 Views

Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II (1971-1978). Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and development of lecturing, problems of foundation of the faculties of law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context. These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives. They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal Church history and precise interpretation of facts.

Rev. Paulius Rabikauskas SJ (1920-1998) - Church historian, connoisseur of diplomacy and palaeography. Vice-rector of Gregoriana, long
time dean of the faculty of Church history, editor of Archivum Historiae Pontificiae. Among his most important works are Diplomatica pontificia (6th ed., 1998) and acclaimed edition of sources of Lithuanian
history Relationes status dioecesium in Magno Ducatu Lituaniae I—II
(1971-1978).
Present book contains Vilnius Jesuit university (est. 1579) history studies: analysis of the establishment documents, progress of Science and
development of lecturing, problems of foundation of the faculties of
law and medicine. The lists of rectors are updated; questions of university properties are discussed. Some of the studies are dedicated to the
XVII c. Jesuits related to the University - Lithuanian spiritual writer
K. Sirvydas, to one of the most popular neo-latin poets M. C. Sarbievius, to the alumni of the University and the missionary in China A. Rudamina. Activities of Jesuit colleges in Kaunas and Pašiaušė are discussed separately, binding them into locai history context.
These studies of Paulius Rabikauskas are grounded by researches in
rich archive material, particularly ARSI and Vatican Secret archives.
They are distinctive for their erudition, perfect knowledge of universal
Church history and precise interpretation of facts.

SHOW MORE
SHOW LESS
  • No tags were found...

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Kitame, pusantro mėnesio vėliau rašytame laiške Brokas siūlo, kad

tarp provincijolo patarėjų ir taip pat tarp universiteto rektoriaus patarėjų

visuomet būtų ir lietuvis. Kitaip galėtų atrodyti, jog viršininkai su

jais nesiskaitą ir juos laiką nesugebančiais eiti šių pareigų. Anksčiau

būdavęs tarp rektoriaus patarėjų ir lietuvis, bet šiuo metu ( 1595 metais)

tokio nesą. Todėl jis siūlo juo paskirti Jeronimą Knišką (kitur jis vadinamas

Kiniškiu). Toliau Brokas pastebi, kad provincijolas bijąs priimti

į popiežiaus seminariją keletą tikrų lietuvių, nors seminarijoje esą ir

prūsų, ir tokių, kurie moką lenkiškai. Todėl jis ir prašo t. Generolą išvaduoti

provincijolą iš to skrupulo ir leisti jam į šią seminariją priimti

bent 6 lietuvius, gerai mokančius lietuviškai, nes labai trūkstą lietuvių

kunigų. Parapijų klebonai dažnai nesuprantą savo parapijiečių ir šie

negalį su klebonu susikalbėti. Dėl tos priežasties parapijos ilgą laiką

liekančios be savo kunigo. 15

Po dvejų metų ir pats provincijolas italas Bernardas Confalonieris,

rašydamas į Romą, užsimena apie Vilniuje tarp jėzuitų jaučiamas tarsi

dvi partijas: lietuvių ir lenkų, bet jos esančios neviešos ir nedrumsčiančios

bendros veiklos. 16

LIETUVIŠKUMO APRAIŠKOS VILNIAUS AKADEMIJOJE

Dėl provincijos padalijimo 1597 metais vėl pasisakė minėtasis Brokas.

Jis sužinojo, kad provincijolas su savo trimis patarėjais numatęs

provinciją taip padalyti, kad Lenkijai tektų Prūsai, o Lietuvai Livonija.

Brokas tačiau buvo įsitikinęs, kad šitoks paskirstymas būtų Lietuvai

žalingas. Todėl jis ir rašė į Romą t. Generolui: „Kadangi lenkai savo

reikalus stropiai gina ir nėra kam rūpintis lietuvių reikalais“ (Et quia

Poloni diligenter agant in hac re causam suam et nemo est, qui Litua-

norum agat), tai jis nusprendęs tiesiai pasakyti visa, ką jis galvojąs.

(Tą sakinį Brokas savo laiške pabraukė). Jis prašo t. Generolą pasigailėti

vargšės Lietuvos (ut misereatur miserae Lituaniae) ir nesutikti su

šitokiu padalijimu, kur viena provincija klestėtų, o kita sunyktų. Brokas

pataria Prūsų kolegijas (praktiškai Braunsbergą) palikti Lietuvos

provincijai. Kitaip Lietuvai teliktų vienintelė didelė kolegija ir univer-

15 ARSI, Germ. 175, fol. 36r, 37r.

16 ARSI, Germ. 177, fol. 149r-v.

260

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!