Paulius Rabikauskas "VILNIAUS AKADEMIJA IR LIETUVOS JĖZUITAI", Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 2002

PIRMIEJI JĖZUITAI VILNIUJE IR PIRMIEJI LIETUVIAI JĖZUITAI
grupei, bet ir sakyti vokiškus pamokslus, rūpintis statybos darbais (jis
pats paruošė ir reikiamus statyboms bei remontams planus), eiti kolegijos
nuodėmklausio pareigas, o vėliau būti ir jos rektoriaus S. Varševickio
patarėju. Lietuvos sostinėje išbuvo iki 1572 m. vasario mėn.
Grįžęs į Prahą, ten, jėzuitų akademijoje-universitete, dėstė lotynų ir
graikų kalbas bei teologiją, nuo 1589 m. buvo tos akademijos kancleriu.
Išvertė nemaža veikalų į čekų kalbą. Visur ir visuomet stojo už vietinės
žmonių kalbos vartojimą pastoracijoje. Pavyzdžiui, 1568 m. rašė
t. Generolui, jog Prahos jėzuitų kolegija ir po dvylikos metų nuo įsteigimo
vis neišvysto plačios veiklos, kadangi ji „taip tvarkoma, tarsi būtų
Vokietijos centre, o ne Bohemijos viduryje, nes mūsų bažnyčioje
viskas atliekama vokiškai, bendrabučio auklėtiniai, novicai ir broliai
kalba vokiškai... ir bohemai, gyvendami Bohemijoje, negirdi bohemų
kalbos". 9 Panašiai kiek vėliau, rašydamas iš Vilniaus, tvirtina: „Išsilavinę
žmonės ir didikai vartoja lenkų kalbą, svetimtaučiai - vokiečių k.,
valstiečiai - lietuvių kalbą, tad pagal jų kalbas reikia, kad būtų sakomi
pamokslai; nors lietuviškai reikės mokytis čia, vietoje, nes kitur tos kalbos
negalima išmokti". 10 Hostounsky mirė Prahoje 1600 m. birželio 7 d."
Andrius B o c c a t i u s (Bocatius, Frisius, Bokkes), kunigas, kilęs iš
Olandijos, Ipekolsga miestelio, Sneek srityje, gimęs 1530 m., įstojo į
9 „...il Collegio di Praga procede in tal modo, così come fusse in mezzo di
Germania, et non in mezzo di Bohemia, perchè in chiesa nostra ogni cosa si fa
in tedescho, fra li convittori, novitii et fratelli ogni cosa in tedescho, di modo
che, rare volte si sente predica Bohemica, niuna lettione, et così i Bohemi nati
in Bohemia et in Praga, si sono dimenticati della lingua Bohemica...“, - laiške
iš Olomouco 1568 m. rugsėjo 27 d., kurį cituojame iš S. Kot, „Un gesuita
boemo, patrocinatore delle lingue nazionali slave, e la sua attività in Polonia e
Lituania (1563-1572)“, Ricerche slavistiche, 3 (1954), p. 152.
10 „La lingua comune di huomini civili e nobili e la polona, delli forastieri
la tedesca, delli contadini la lituana, di modo che secondo le lingue bisogna
siano i predicatori, benché il lituano bisognarà si facia qui, perchè altrove questa
lingua non si può imparare", - laiške iš Vilniaus 1569 m. gruodžio 10 d.,
cit. iš S. Kot (plg. išn. 9), p. 155; plg. taip pat TP, II, 3-4 (1967), p. 78.
11 Apie jį plg. viršuje, 4-toje išn., minimas studijas; taip pat: LE, XXXVI,
P- 248 (su ten duota bibliografija); Scaduto, p. 76; MAH, p. 495, 502, 504, 969.
99