TAIKOMOJI MATEMATIKA

Užduotis R(x) T C(x)1.2.9 25.5x + ln(x + 1) 19x − 0.001x 2 + 120001.2.10 25x + ln(x + 1) 19x − 0.001x 2 + 140001.2.11 25x + ln(x + 10) 18x − 0.001x 2 + 140001.2.12 25.5x + ln(x + 10) 19x − 0.001x 2 + 140001.2.13 26x + ln(x + 10) 18x − 0.001x 2 + 100001.2.14 25.5x + ln(x + 10) 19x − 0.001x 2 + 100001.2.15 25x + ln(x + 10) 19x − 0.001x 2 + 110001.2.16 25x + ln(x + 10) 18x − 0.001x 2 + 110001.2.17 25.5x + ln(x + 10) 19x − 0.001x 2 + 110001.2.18 26x + ln(x + 10) 18x − 0.001x 2 + 130001.2.19 25.5x + ln(x + 10) 19x − 0.001x 2 + 130001.2.20 25x + ln(x + 10) 19x − 0.001x 2 + 130001.2.2 Paklausos modeliavimasTam tikros prekės paklausa dažnai aprašoma tokio pavidalo funkcijomis:{kx−ay(x) =x−b, kai x > a,(1.2)0, kai x a.Čia x – pirkėjo pajamos per laiko vienetą (pavyzdžiui, per mėnesį),y(x) – perkamų per tą patį laikotarpį nagrinėjamos prekės vienetųskaičius. Parametras k nurodo, kiek įsigyja šios prekės vienetųvartotojai, turintys neribotas pajamas (rašome: x → +∞). Galimakeisti parametro k dimensiją. Pavyzdžiui, tai gali būti šimtasarba tūkstantis vienetų. Funkcijos parametrai a ir b yra skirtingiskirtingoms prekėms ir nurodo konkrečios prekės paklausos specifiką.Pastebėkime, kad a > b ir a > 0.1.4 pavyzdys. Tarkime, kad maksimali paklausa (k = 1000 vnt.)ir žinoma, kad namų ūkiai, turintys pajamas 3000[Lt], vidutiniškaiįsigyja 150 prekės vienetų, o turintys pajamas 4000[Lt] – 200 vnt.Raskime (1.2) funkcijos parametrus a, b ir apskaičiuokime namųūkių, turinčių 5000[Lt] pajamas, šios prekės paklausą.13