Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

10
Algis BANIULIS
struktūra. „Matomoji struktūra“ nuolat kreipiasi į „nematomąja struktūrą“, kuriai visa
tauta dėkoja, jog tai iš tikrųjų yra „Dievo tauta“, – baigia popiežius“ 20 .
2. Bažnyčios ir popiežiaus pastangos kovoje už taiką
„Nors paskutinieji karai padarė mūsų pasauliui sunkiausios materialinės bei moralinės
žalos, kai kuriose žemės dalyse dar ir dabar jie kasdien tęsia naikinamąjį darbą. Negana
to, vartojant visokiausius mokslo sukurtus ginklus, karas įgauna tokį laukinį pobūdį, kad
kovojantiesiems gresia pavojus barbariškumu toli pralenkti buvusias kartas“ 21 . Dar daugiau:
jeigu būtų pilnutinai panaudotos karinės priemonės, jau dabar esančios didžiųjų
nacijų atsargose, įvyktų beveik totalinis tarpusavio susinaikinimas, neskaitant daugybės
baisių padarinių visame pasaulyje ir kitų mirtinų pasekmių. Ypatingas šiuolaikinio karo
pavojus glūdi tame, kad asmenims, kurių žinioje yra naujieji ginklai, yra tarsi duodama
proga įvykdyti baisius nusikaltimus ir, lyg grandininėje reakcijoje, pastūmėti jų valią į siaubingus
nuosprendžius. Kad panašūs dalykai niekuomet neįvyktų, viso pasaulio vyskupai,
susirinkę draugėje, maldauja visus tautų vadovus bei karinių pajėgų atstovus nuolat atminti
baisią atsakomybę prieš Dievą ir visą žmoniją, – rašoma konstitucijoje „Gaudium
et spes“ 22 . Jei pažvelgtume į šių dienų pasaulį, matytume, kad milijonai tikinčiųjų kovoja
už taiką, prieš ginklavimosi varžybas, už nusiginklavimą. Jonas Paulius II, įžengęs į popiežiaus
sostą, jau antrą dieną laiške „Urbi et Orbi“ 1978 m. spalio 17 d. išreiškė savo ištikimybę
taikai. Ši tema nuolat skambėjo jo kalbose išvykų į užsienį metu, taip pat jo
enciklikose, filosofijos veikaluose. 1982 m. lankydamasis Anglijoje, pirmą vizito dieną popiežius
pasirodė kaip bekompromisis taikos gynėjas. „Jis nesistengė slėpti savo nusivylimo
dėl Britanijos-Argentinos karo, ar savo užuojautos dėl nelaimių, kurias patyrė abi šalys. Jis
grįždavo prie šios temos: „Mes negalime pamiršti, kad vyksta ginkluotas konfliktas. Mes
negalime pamiršti tų, kurie nukentėjo ar mirė per šį konfliktą Pietų Atlante“ 23 .
Jonas Paulius II sukūrė ištisą taikos filosofiją, į kurią orientuojasi visa Katalikų Bažnyčia.
Popiežiaus įsitikinimu, viso blogio, taip pat ginklavimosi varžybų šaltinis yra materializmas,
vartotojų visuomenės papročiai, masinė gyventojų ateizacija. Kur nėra Dievo, ten nėra
žmogaus. Žmonės pamiršta savo dievišką, dvasišką prigimtį, vaikosi (tiek asmeniniame
gyvenime, tiek politikoje) vien materialių gėrybių, turtų valdžios. Ateizacija – amoralumo
priežastis, amoralumas – karų priežastis. Šiuolaikinio pasaulio blogio šaknys slypi sekuliarizacijoje,
žmonių nutolime nuo religijos, teigia Jonas Paulius II. Išsigelbėjimas yra tik
vienas – kad žmonės vėl imtų tikėti Dievą, per Dievą pamiltų save. Visuotinė evangelizacija
– štai tikrosios taikos pagrindas. Labiausiai ši popiežiška „Taikos filosofija“ atsispindi jo
kalboje, pasakytoje SNO: „Turėjau progą prisiliesti prie senų anų laikų žmonių ir tautų
žaizdų skausmingiausioje vietoje, prisotintoje žmogaus panieka ir jo pagrindinių teisių nepaisymu.
Ši vieta – Osvencimo lageris. Ši liūdnos atminties vieta, deja, tėra viena iš daugelio
Europoje. Prisiminimas apie ją turi būti atsargumo ženklas dabartinės žmonijos kelyje
tam, kad visiems laikams išnyktų visos koncentracijos stovyklos visoje žemėje. Kad iš tautų
ir valstybių gyvenimo išnyktų kančios ir priespauda – fizinė ar moralinė – praktikuojamos
vidinio saugumo ir taikos palaikymo pretekstu“ 24 , – kalbėjo popiežius. „Prieš 14 metų iš tos
tribūnos kalbėjo didysis popiežius Paulius VI. Jo žodžius noriu pakartoti ir šiandien: „Nie-