Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

DIEVO TARNAITĖS BARBOROS ŽAGARIETĖS UMIASTAUSKAITĖS ŠVENTUMO FENOMENAS (I)
Žagarės romų bendruomenės vyresnysis Mykolas Matulevičius liudijo, kad romai prie
Barboros dažniausiai meldžiasi dėl sveikatos, ypač dėl akių ligų, dėl šeimos. Jaunoji karta
meldžiasi, kad mokslas sektųsi. M. Matulevičius pats prisipažino: „Prašau Barboros sveikatos,
kad būtų geriau ir dėl savęs, ir dėl bendruomenės“ 63 .
Ekspedicijos metu teko užrašyti vieną pasakojimą apie Barboros kaip tarpininkės vaidmenį:
ji padėjo atrasti pavogtą pateikėjai brangų daiktą. Eufemija Venskienė-Adomaitytė
iš Žagarės pasakojo apie iš jos pavogtų „kamašiukų“ (batų – aut. pastaba) stebuklingą
atsiradimą. Dingę „kamašiukai“ pateikėjai buvo labai brangūs, todėl ji kreipėsi į Barborą,
meldėsi ir prašė, kad jie atsirastų. Po dviejų savaičių ar mėnesio juos atnešė pavogusio
žmogaus giminaičiai 64 .
Taigi, kaip matyti iš pasakojimų, populiariausios maldos intencijos meldžiantis Barborai
– ligonių sveikata, apsauga nuo trėmimų ir represijų, šeimos ir bendruomenės reikalai,
pagalba mokantis ir laikant egzaminus, dingusių ar pavogtų daiktų grąžinimas.
Tyrimų rezultatai:
Liaudies pamaldumo formos, skirtos Barborai Žagarietei:
1) Ėjimas aplink Barboros karstą ir Senosios Žagarės bažnyčią keliais. Ši pamaldumo
forma, paminėta ankstesnių autorių, egzistuoja iki šiol.
2) Karsto puošimas lauko ir darželio gėlėmis (rūtomis, žibutėmis) ir iš gėlių nupintais
vainikėliais bei kaspinais. Kaspinų puošimo tradicija egzistavo tarpukariu, XXI a. pr. jau
buvo sunykusi, tačiau atgaivinta po Barboros Žagarietės beatifikacijos procesui skirtos
ekspedicijos. Galima prielaida, kad kaspinų ir žvakių puošimo prie Barboros karsto tradicija
atsirado XIX a., nes tada Žagarėje jau veikė kaspinų ir vaškinių žvakių pramonė.
3) Prie karsto dedamos uždegtos žvakės kaip padėka už įvairius pagijimus ir gautas
malones. Ekspedicijos metu užrašyta sovietiniais metais atsiradusi nauja tradicija – jaunavedžiams
vestuvių dieną lankyti Barboros kapą. Žagarės gyventojai prie bažnyčios durų,
vedančių į Barboros kriptą, iš abiejų pusių uždegdavo žvakeles kaip pagarbos ženklą.
4) Prie karsto dedami individualūs žmonių daiktai – rožančiai, šalikėliai, skarelės, akiniai,
įvairūs rankų darbo karpiniai. Ekspedicijos metu ši pamaldumo forma nebuvo užfiksuota,
tačiau ji minima ankstesnių autorių darbuose.
5) Kaip Barboros relikvija buvo naudojami žiedai su Barboros atvaizdu. Deja, ekspedicijos
metu ši tradicija nebuvo užrašyta, nes jau išnykusi.
6) Prie Barboros karsto praktikuojama įžadų pamaldumo forma, kuri išlieka iki šių
dienų ir yra atliekama individualiai.
7) Prie Barboros meldžiamasi įvairiomis intencijomis: prašoma sveikatos sau ir šeimai,
sėkmės moksle, pagalbos atsikratant įvairių priklausomybių, netgi prašoma surasti dingusius
žmones ar daiktus. Sovietmečiu ypač dažnai prašyta Barboros apsaugos nuo trėmimų,
persekiojimų, represijų.
7) Anksčiau per kalendorines šventes prie Barboros kapo būdavo atliekamos bendruomeninės
maldos ir giesmės, Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės (Umiastauskaitės) palaikai
lankomi su procesija. 2007 m. rugpjūčio 6 dieną Senosios Žagarės šventoriuje buvo
šventinamas koplytstulpis, skirtas Barborai Žagarietei. Tose iškilmėse dalyvavo Šiaulių
vyskupas Eugenijus Bartulis, Žagarės klebonas Aldas Vinclovas, parapijiečiai bei svečiai.
Po šv. Mišių vyko bendruomeninės maldos Barboros kriptoje.
149