Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

ISSN 1392-7450
SOTER 2008.26(54)
Popiežiaus Jono Pauliaus II mokymas
Bažnyčios švietimo kontekste
Straipsnyje atskleidžiama Jono Pauliaus II ir Vatikano II Susirinkimo suformuota Bažnyčios savisąmonė, išryškinama
Bažnyčios misija šių dienų pasaulyje. Parodomas naujas dialoginis Bažnyčios charakteris bei jos rūpestis
kiekvienu žmogumi ir to žmogaus problemomis.
The article manifests the self-consciousness of the Church formed by John Paul II and Vatican II, brings to light
her mission in today’s world, and shows the new – dialoging – character of the Church, her care for every man and
woman, her attention to human problems.
Įvadas
TEOLOGIJA IR FILOSOFIJA
Algis BANIULIS
Vilniaus pedagoginis universitetas
Šventasis Tėvas Jonas Paulius II enciklikoje „Redemptor hominis“ nurodo, kad „Vatikano II
Susirinkimas atliko milžinišką darbą, suformuodamas tą pilnutinę ir visapusišką Bažnyčios
savisąmonę“ 1 , skatindamas dialogą su kitomis religijomis ir geriau suprasdamas savąją
misiją šių laikų pasaulyje. „Bažnyčia nesivadovauja jokiais žemiškais troškimais, bet siekia
tik vieno dalyko – Dvasios Guodėjos vadovaujama tęsti darbą, kurio ėmėsi pats Kristus, atėjęs
į pasaulį tiesos liudyti, gelbėti, o ne smerkti, tarnauti, o ne kad jam būtų tarnaujama“ 2 .
Bažnyčios širdis tarsi prasiplėtė. Nekrikščioniškoms religijoms ji paskyrė ištisą dokumentą,
kupiną giliausios pagarbos didžiosioms dvasinėms vertybėms. „Teisingai Bažnyčios tėvai
įvairiose religijose matė tarsi atspindžius vienos tiesos – „semina Verbi“, liudijančius tai,
kad, nors ir įvairiais keliais, tačiau tarsi viena kryptimi žengia tasai giliausias žmogaus dvasios
veržlumas, kuris pasireiškia Dievo ieškojimu, o kartu ieškojimu (per veržimąsi į Dievą)
ir pilnutinio žmogiškumo, pilnutinės žmogiškojo gyvenimo prasmės“ 3 . Nepaprastai svarbu
kiekvienam žmogui suprasti galingą misiją, kurios dėka suartėjame su visomis kultūromis,
pasaulėžiūromis, su visais geros valios žmonėmis. „Vatikano II Susirinkimas daug kartų išreiškė
tą pagrindinį Bažnyčios rūpestį: žmonių gyvenimą žemėje padaryti vertą žmogaus,
daryti jį kaskart žmoniškesnį“ 4 . „Kiekvienas žmogus ateina į šį pasaulį, būdamas pradėtas
savo motinos įsčiose ir gimdamas iš jos, ir būtent todėl pavedamas Bažnyčios globai. Toji
globa apima visą žmogų. Tos globos objektas yra žmogus visa savo nepakartojama žmogiškąja
tikrove“ 5 . „Džiaugsmas ir viltis, liūdesys ir sielvartas, patiriami dabarties meto žmonių,