Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
184<br />
RECENZIJA<br />
nimą, Wodzinskis taikliai pažymi, kad kiekvienas jurodivas tam tikra prasme yra svetimšalis.<br />
Svetimšalystė glaudžiai siejasi su kraštutinės askezės forma – klajūniškumu, gyvenimu<br />
be namų ir vienišumu – aspektais, žyminčiais jurodiviškojo kelio sunkumą.<br />
Visas trečiasis skyrius Jurodivo demonas yra paskirtas Dievo kvailelio kovai su demonais<br />
atskleisti. Autorius nepašykštėjo gyvų pasakojimų iš jurodivų gyvenimo, tuo labai<br />
intriguodamas skaitytoją. Kita vertus, tokioje kontroversiškoje temoje tikrai norėtųsi išsamios<br />
fenomenų ir jų istoriškumo refleksijos.<br />
Greta anksčiau minėtų dieviškosios kvailystės aspektų ketvirtajame skyriuje Jurodivo<br />
kūnas išryškinamas mirimo pasauliui bruožas. Dievo kvailelis siekia būti visiškai miręs<br />
pasauliui, kad taptų visiškai laisvas Dievui. Jo krikščioniškasis radikalizmas yra nesuprantamas<br />
dievobaimingai miniai ir tampa iššūkiu daugeliui „sąmoningų“ krikščionių: minia<br />
reaguoja ne tik paniekinimais, bet ir fizinėmis patyčiomis. 4<br />
Ne mažiau intriguojantis ir drauge atskleidžiantis subtiliausius dvasingumo teologijos<br />
motyvus yra ir penktasis skyrius – Jurodivo kalba. Jei Dievo kvailelis gyventų tarp vienuolių<br />
atsiskyrėlių, jis pasirodytų esąs didesnis tylenis už juos, nes tylėjimo askezė drausmina<br />
ir apsaugo jurodivą. Kita vertus, Dievo kvaileliai neretai turėjo pranašystės dovaną, nuspėdavo<br />
ateities įvykius, būdavo kilę iš kilmingų šeimų arba įgiję gerą išsilavinimą. Todėl jų<br />
„kvailumas vardan Kristaus iš tiesų galėjo virsti viena iš protingos, intelektualios kritikos<br />
formų“. 5 Šeštasis knygos skyrius Jurodivo caras kaip tik ir kalba apie Dievo kvailelių kaip<br />
carų ir didikų kritikų misiją. Niekas negalėjo ryžtis tokiai aštriai ir atvirai valdovo kritikai<br />
kaip jurodivas. Paradoksalu, kad net žiaurūs Rusijos carai Dievo kvailelių žodžius priimdavo<br />
kaip paties Dievo priekaištus.<br />
Septintajame skyriuje Jurodivo žaidimas autorius atskleidžia Dievo kvailelio susidvejinimą:<br />
būdamas tarp žmonių, jis kvailioja Viešpatyje, o likęs vienas – atsideda maldai.<br />
Dėl ko šis kvailiojimas? Ar jis dirbtinis, ar, priešingai, tai natūrali ir tiesiog neišvengiama<br />
jurodivo reakcija į dėlei savo tariamo protingumo pasipūtusią ir savo ribotume sustabarėjusią<br />
aplinką?<br />
Veikalas verčia dar kartą iš naujo susimąstyti apie kryžiaus kvailybę, pranokstančią<br />
bet kokią šio pasaulio išmintį (1 Kor 1, 17–31). Ar Dievo kvaileliai, esantys tik Rytų<br />
krikščionybėje, neturi ko pasakyti taip labai branginančiam racionalumą nūdienos Vakarų<br />
katalikiškosios tradicijos krikščioniui? Ar kvailių dėl Kristaus tikrasis ir pirminis<br />
šaltinis yra bizantiškoji kultūra ir rytų krikščionybė, ar pats Kristaus mokymas? Cezaris<br />
Wodzinskis nesiėmė pateikti atsakymų į visus iškylančius klausimus. Apskritai, ar galutiniai<br />
atsakymai gali būti įmanomi kalbant apie tokias nenuspėjamas asmenybes kaip<br />
jurodivai? Vis dėlto visiems, kas ilgėtųsi teologinio apibendrinančio žvilgsnio, norėtųsi<br />
rekomenduoti žymaus stačiatikių teologo Kallistos Ware veikalą „The Inner Kingdom“, 6<br />
kuriame jis, apibūdindamas kvailių dėl Kristaus reiškinį, be kita ko pabrėžia, kad visi<br />
Rytų krikščionybės dvasiniai mokytojai primygtinai niekam nerekomenduoja bandyti<br />
tapti jurodivu.<br />
Kun. prof. dr. Romualdas Dulskis
Change language