Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

176
Romualdas APANAVIČIUS, Alfonsas MOTUZAS
vės. Graudžių verksmų liaudies pamaldumo praktika 1665–1687 metais Lenkų Katalikų
Bažnyčios buvo aprobuota Varšuvoje 60 , ją sudaro specifinės maldos ir giesmės. Šių maldų
ir giesmių kilmė yra Varšuvos rokitų brolijoje ir siekia 1707 m., o Vilniuje lenkų kalba jos
jau žinomos 1734 m. 61 Gorzkie Żale vertimą į lietuvių kalbą su natomis 1898 m. parengė ir
išleido Seinų vyskupas Antanas Baranauskas.
Tyrimas parodė, kad Graudžių verksmų giesmių lenkiška melodija nuo lietuviškos skiriasi
tik tonacijos plotme.
Gavėnios laikas yra skirtas Kristaus kančiai ir mirčiai pagerbti, tad čia instrumentinės
muzikos, išskyrus liturgijoje Didžiosios Savaitės metu naudojamus kleketus, nėra.
Remiantis pateikta medžiaga buvo sudarytas kartografinis žemėlapis, pristatantis lenkų
religinės etninės muzikos sklaidos kelius į Lietuvą (5 pav.).
Išvados
1. Lenkų etninės muzikinės kultūros sklaida Lietuvoje XVI–XX a. akivaizdi, ji paveikė
bemaž visas etninio muzikavimo sritis: dainavimą, grojimą etniniais ir bendratautiniais
muzikos instrumentais, šokius ir religinę etninę muziką.
2. Liaudies muzikavime lenkiškoji įtaka labiausiai juntama šokių ir jų muzikos repertuare,
kuris buvo atliekamas daugiausia per Lenkiją gautais bendratautiniais muzikos instrumentais;
menkiausiai ši įtaka paveikė lietuvių etnines dainas, tačiau ji juntama XIX a. –
XX a. pradžioje paplitusiose literatūrinėse dainose.
3. Seniausias lietuvių ir lenkų vienbalsių etninių dainų klodas leidžia kelti mintį ir apie
priešistoriniais laikais galėjusią gyvuoti vieningą etnomuzikinę kultūrą, nuo Didžiosios
Lenkijos besidriekusią iki pietų ir vidurio Lietuvos.
4. Lenkiškos kilmės religinę etninę muziką Lietuvoje sudaro Žemaičių Kalvarijos
Kryžiaus kelias, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandos ir Graudūs verksmai.
5. Į Lietuvą liaudies pamaldumo praktikos ir jų muzika yra atėjusios iš Lenkijos, pvz.,
Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelias – iš Kalwaria Zebrzydowska; Švč. Mergelės Marijos
Nekalto Prasidėjimo valandos – iš Krokuvos, o Graudūs verksmai – iš Varšuvos.
6. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio, Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandų
ir Graudžių verksmų lietuviškos ir lenkiškos melodijos yra tapačios.
7. Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio ir Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo
valandų maldų ir giesmių pritarime sutinkama instrumentinės muzikos kultūra, kuri yra
savo kilme yra lenkiška.
8. Tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje Graudžių verksmų maldose ir giesmėse instrumentinės
muzikos nebuvimas sietinas su gavėnios laiku, kuris yra skirtas Kristaus kančiai ir
mirčiai pagerbti.
9. Stiprią lenkų etninės muzikinės kultūros įtaką Lietuvoje lėmė ne tik šalių kaimynystė,
bet ir gyvenimas bendroje Abiejų Tautų Respublikoje, lenkų bei lietuvių išpažįstamas
katalikų tikėjimas, Bažnyčia, taip pat į lenkiškąją orientuota Lietuvos dvarų kultūra, iš
kurios į sodžiaus aplinką labiausiai ir plito per Lenkiją gaunamos kultūrinės inovacijos.