Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

DIEVO TARNAITĖS BARBOROS ŽAGARIETĖS UMIASTAUSKAITĖS ŠVENTUMO FENOMENAS (I)
vykusios ekspedicijos metu teko girdėti įvairių socialinių sluoksnių, skirtingų tautybių
žmonių liudijimų apie Barboros Žagarietės užtarimu gautas ir šiuo metu patiriamas malones.
Be lietuvių tautybės žmonių, Barboros Žagarietės palankumą ir jos užtarimu gautas
malones yra patyrę Žagarėje gyvenę ar dabar tebegyvenantys romų, rusų, latvių bendruomenių
nariai, Latvijoje prie Lietuvos sienos gyvenantys lietuviai, taip pat Baltarusijos ir
Lenkijos lietuviai.
Nepaprastą palankumą Barborai Umiastauskaitei yra rodę rusų tautybės Butlerio dvaro
savininkai stačiatikiai Adamovičiai. Senosios Žagarės dvarą 1901 m. nusipirko dvarininkas
E. N. Adamovičius 8 . Kaip prisimena senieji Žagarės gyventojai, dvarininkai Adamovičiai
yra tikėję kažkokiu Barboros stebuklu. Kaip padėką Barborai jie yra paaukoję
senosios Žagarės bažnyčiai Barboros altorių ar paveikslą 9 . Empiriniai duomenys liudija,
kad tiek aukštoji visuomenė, tiek paprasti kaimo žmonės garbino Barborą Žagarietę ir
kreipdavosi į ją nelaimių ar netekčių metu.
Šio straipsnio tyrimo objektas – Barboros Žagarietės (Umiastauskaitės) šventumas,
straipsnio tikslas – atskleisti Barboros Žagarietės Umiastauskaitės (1628–1648), liaudies
laikomos šventąja, šventumo fenomeną. Šiam tikslui pasiekti keliami uždaviniai:
1) aptarti ankstesnius šaltinius ir tyrinėtojų duomenis minėta tema; 2) apibendrinti ir susisteminti
2006 m. rugpjūčio 6–11 d. Barboros Žagarietės beatifikacijos procesui skirtos
ekspedicijos empirinius duomenis; 3) juos palyginti su ankstesnių tyrinėtojų medžiaga; 4)
nustatyti liaudies pamaldumo formas.
Tyrimo metodai: istorinis-lyginamasis. Lauko tyrimuose empirinei medžiagai rinkti
naudoti pokalbio, interviu, stebėjimo, anketavimo metodai.
Pagrindinė tyrimų problema – šaltinių autentiškumas. Daugelis autorių ir šaltinių,
rašiusių apie Barborą Žagarietę (Umiastauskaitę) ir jos šventumą, remiasi pirminiais
šaltiniais, todėl ta pati informacija kartojasi įvairių tyrinėtojų darbuose. Kai kurie
šaltiniai prieštarauja vieni kitiems, neretai skiriasi juose pateikiami duomenys. Mūsų
dienas pasiekusi informacija apie Barboros Žagarietės gyvenimo detales neretai yra susipynusi
su liaudies pasakojimais ir legendomis, todėl ją reikėtų vertinti pozityvistiniu
požiūriu.
Nuo pat Barboros mirties iki XVIII a. II pusės jos šventumo fenomeno tyrimams nebuvo
skirta jokio dėmesio. Ypač nepalankūs Barboros Žagarietės šventumo fenomenui
tyrinėti buvo carinės Rusijos ir sovietų okupacijos laikotarpiai. Tuo metu jos garbinimo
kultas buvo uždraustas. Su Barboros vardu susiję stebuklai nebuvo viešai garsinami, dažnai
konspiraciniais sumetimais jie buvo slepiami. Minėtos aplinkybės sunkina nuoseklų
Barboros Žagarietės šventumo tyrimą. Šį tyrimą apsunkina dar viena aplinkybė – negendančio
Barboros Žagarietės (Umiastauskaitės) kūno, kaip vieno iš jos šventumo patvirtinimo,
dingimas 1963 m.
Aktualumas ir naujumas. Straipsnyje skelbiama nauja, dar nepublikuota 2006 m.
rugpjūčio 6–11 d. ekspedicijos medžiaga, surinkta įvairiose Šiaulių vyskupijos parapijose
(Žagarės, Skaistgirio, Gruzdžių, Šiupylių, Šakynos, Žukančių, Gražaičių, Juodeikių, Joniškio,
Meškuičių) ir iš Latvijos teritorijoje Tervetės seniūnijoje gyvenančių lietuvių, pasakojusių
apie Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės (Umiastauskaitės) gyvenimą, jos šventumą,
per Barborą patiriamas Dievo malones ir išgijimus, vykstančius XX a. – XXI a. pradžioje.
139