Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

148
Rasa RAČIŪNAITĖ-PAUŽUOLIENĖ
dėta ir ant sienos sukabinta. Tai tas dar buvo Smetonos laike, tikinčiam laike, o paskiau
tokių daiktų gal ir būdavo, bet jau neleisdavo gal“ 55 .
Apie Barboros kaspinų gydomąją galią liudija ir XIX a. šaltiniai. „Barboros Žagarietės
užtarimu įvykusių stebuklų registracijos knygoje“ yra užrašytas 1871 m. birželio 5 d.
Onos Labžentienės iš Kalvarijos miestelio, Telšių apskrities, stebuklingas vandenligės pagydymas.
Moteris, kuri sirgo vandenlige ir savęs nebevaldė, buvo apjuosta palaimintosios
Barboros kaspinu. Knygoje nurodoma, kad netrukus vandenligė ėmė trauktis ir moteris
pasveiko 56 . Šis įrašas rodo, kad kaspinai kaip Barboros relikvijos jau egzistavo XIX amžiuje
ir ši tradicija truko iki XX amžiaus.
Žmonių pagarba ir pamaldumas Dievo tarnaitei Barborai Žagarietei neišblėso ir sovietmečiu.
Kol dar Senosios Žagarės bažnyčia nebuvo uždaryta, egzistavo tradicija jaunavedžiams
vestuvių dieną lankyti Barboros palaikus. Žagarės gyventojai prie bažnyčios
durų, vedančių į Barboros kriptą, iš abiejų pusių uždegdavo žvakeles kaip pagarbos ženklą.
Minėtos liaudies pamaldumo formos liudija Žagarės apylinkių gyventojų tikėjimą Dievo
tarnaitės Barboros Umiastauskaitės užtarimu. Žagarės gyventojų teigimu, „jos globa ėjo iš
kartos į kartą. Tai buvo jau šimtmečių pateisintas dalykas“ 57 .
Maldos į Barborą Žagarietę
Viena populiariausių maldos intencijų, kuria žmonės dažniausiai kreipdavosi į Barborą, – ligonių
sveikata. Ne vienas pateikėjas liudijo, kad melsdavosi prie Barboros dėl savo ar artimų
žmonių sveikatos. Bronislava Žalienė-Paliūnaitė iš Joniškio rajono teigė, kad vaikystėje ne
kartą su tėveliu yra ėję aplink Barboros karstą keliais, melsdamiesi rožančių ir šv. Mergelės
Marijos litaniją už jos silpną sveikatą 58 . Kita šeima, atvykusi iš Gruzdžių apylinkės, 1936 m.
meldėsi prie Barboros karsto už aštuonis vaikus pagimdžiusios motinos sveikatą. Su tėvais
meldėsi kartu ir vaikai: kalbėjo poterius, dėjo auką, bučiavo per stiklą Barboros kojas 59 .
Dar viena intencija, kuria sovietmečiu žmonės dažniausiai kreipdavosi į Barborą, – tai
apsauga nuo trėmimų, persekiojimų, represijų. B. Žalienė liudijo, kad sovietmečiu į Barborą
kreipdavosi pagalbos, kad Dievas padėtų visai šeimai išlikti. Tuo metu vyko kratos,
grėsė kalėjimai. Pateikėja Joniškyje 1949 metais buvo vieną mėnesį uždaryta į kalėjimą ir
apkaltinta ryšiais su partizanais. Moteris liudijo tuo metu išgyventą patirtį: „Labai skaudu
buvo, kai „išvaduotojai“ pradėjo ardyt, griaut viską. Mes buvom prispausti, net bijojom į
bažnyčią pažiūrėt. Reikėjo iš dviejų pasirinkti: arba bažnyčią, arba mokyklą. Kai buvo atgimimas,
tai aš su ašarom į bažnyčią ėjau“ 60 .
Adolfina Gylienė-Gedaminskaitė, g. 1926 m. Gaižaičių kaime, Kruopių valsčiuje, liudijo,
kad jos mama per II-ąjį pasaulinį karą meldėsi į Barborą, kad jų šeima išliktų per karą
gyva: „Mes pasitraukėm per karą. Mus nuginė į Liepoją. Iš Liepojos mus susodino į laivą ir
išplukdė į Vokietiją. Mes Vokietijoj per karą buvom ir visi grįžom sveiki. Mes esam 6 sesės.
Visos buvom Vokietijoj ir visos gyvos grįžom“ 61 .
Dabartinė Barboros kriptos prižiūrėtoja Jadvyga Adomaitienė-Kulbertaitė, g. 1932 m.,
minėjo, kad ir dabar į Barborą kreipiasi prašydama stiprybės, sveikatos, kantrybės. „Rudenį
susikviečiu visus šventuosius į talką, kad padėtų man nudirbti [Senosios Žagarės]
šventoriuje visus darbus, nugrėbti medžių lapus“ 62 .