Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

More documents

Recommendations

Info

174 Romualdas APANAVIČIUS, Alfonsas MOTUZAS žiaus kelias. Jų kulto, išskyrus Lenkiją ir Lietuvą, neturi nė viena katalikiška pasaulio šalis. Apie Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandų, Graudžių verksmų ir Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio etninę muzikinę kultūra kalbėta yra tik epizodiškai. Išsamiau aptartas tik Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio maldynas ir giesmynas 53 . Taigi šis tyrimas skiriamas šių liaudies pamaldumo praktikų etninei muzikai. Trumpas Žemaičių Kalvarijos giesmyno muzikos konteksto pristatymas Šiandien jau yra žinoma, kad chronologiškai pirmosios iš Lenkijos į Lietuvą atėjusios liaudies pamaldumo praktikos yra Žemaičių Kalvarijos (Samogitia). Jos 1637 metais įsteigtos Kalwaria Zabrzydowska, kurios Lenkijoje atsirado 1610–1617 metais, pavyzdžiu. Žemaičių Kalvarijos įsteigimo iniciatorius buvo žemaičių vyskupas Jurgis Tiškevičius, kuris 1637 metais, po apsilankymo šalia Krokuvos esančiose Kalwaria Zebrzydowka, jų pavyzdžiu Žemaičių Kalvarijoje įrengė Kryžiaus kelią, jį saugoti paskyrė iš Liublino pakviestus vienuolius dominikonus. Po Žemaičių Kalvarijos įsteigimo vyskupas Jurgis Tiškevičius vienam iš kunigų paliepė parašyti šiai šventovei maldas ir giesmes 54 . Atlikti tyrimai parodė, kad šis kunigas Žemaičių Kalvarijos maldų ir giesmių nesukūrė, kaip buvo liepta vyskupo, bet remdamasis Śpiewnik Kalwarii Zebrzydowskiej, sudarė Žemaičių Kalvarijos maldyną ir giesmyną. Taip pat nustatyta, kad Žemaičių Kalvarijoje Kryžiaus kelio apvaikščiojime naudojama instrumentinė muzika yra lenkų religinės muzikinės kultūros atspindys 55 . Žemaičių Kalvarijos įsteigimo pavyzdžiu pasekė ir kitos vėliau Lietuvoje įkurtos kalvarijos. Taigi Žemaičių Kalvarijos Kryžiaus kelio kultas (maldų, giesmių ir pritarimui naudojamų muzikos instrumentų muzika) yra Kalwaria Zebrzydowska atspindys. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandos Kita liaudies pamaldumo praktika, kuri Lietuvoje taip pat ypač gyva tarp lenkų ir lietuvių, – Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandos. Yra žinoma, kad Lenkijoje pirmasis Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandų (toliau – „Godzinki“) leidimas pasirodė Krokuvoje 1616 metais 56 , o į Lietuvą jas atnešė ir liaudyje išpopuliarino jėzuitai 1682 m. 57 Jėzuitai, pakviesti į Lenkiją ir Lietuvą katalikybės ginti nuo protestantizmo, ypač ragino melstis Marijai. Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandos buvo giedamos per nuo seno Lietuvos bažnyčiose Advento sekmadieniais laikomas ankstyvąsias (prieš aušrą) mišias Marijos garbei, kurios prasideda žodžiais „Rorate coeli“ ir dėl to yra vadinamos Rarotomis. „Godzinkos“ taip pat buvo giedamos žygių metu ir stovyklose, jas giedojo kariai ir maldininkai, diduomenė – savo namuose, amatininkai – dirbtuvėse bei namuose. Lietuvoje „Godzinkos“ pirmiausia pasirodė ten, kur bažnyčiose ir parapijose buvo vartojama lenkų kalba – Vilniaus vyskupijoje ir pietinėje Lietuvos dalyje. Kas ir kada „Godzinkas“ išvertė į lietuvių kalbą, neturint duomenų, sunku pasakyti, bet pirmą kartą „Godzinkos“ buvo įtrauktos į maldaknygę „Altorius duchaunas“, pasirodžiusią 1740 m., kuri 1732 m. buvo išversta iš lenkiškos maldaknygės „Oltarzyk duchowny“. Yra manoma, kad jas išvertė jėzuitai, kurie, atlikdami pastoracinį darbą, stengėsi su žmonėmis bendrauti lie-
LENKIŠKOSIOS ETNINĖS MUZIKINĖS KULTŪROS SKLAIDA LIETUVOJE XVI–XX AMŽIUJE tuviškai. XIX a. „Godzinkas“ Lietuvoje, ypač Lietuvos pietuose, platino įkurtoji iš pradžių Vygrių, paskui – Seinų vyskupija bei joje veikusi marijonų vienuolija. Atliktas tyrimas parodė, kad „Godzinkų“ giesmės yra lenkiškos kilmės. Šių giesmių melodijų panašumas rodo, kad joms turėjo įtakos lenkiškoji himnologija. Pagal lietuvių tikinčiųjų tradiciją prieš „Godzinkų“ giesmių giedojimą skambėdavo instrumentinė muzika. Tai dažniausiai būdavo rago ar medinio trimito signalai (ši tradicija gyvavo visoje Lietuvoje) 58 . Apie tautinių instrumentų naudojimą Advento metu žinių yra ir iš Lenkijos: „Rytinėje Mozūrijos dalyje, apie Narevą, pūtė ilgus medinius trimitus – ligavkas. Paprastai trūbydavo vyresni vaikinai, dažniausiai vakare. Kai kur su ligavkomis jaunimas netgi ateidavo į bažnyčią ir per rarotus trimituodavo bažnyčios viduje arba šventoriuje. Šitoks paprotys buvo gajus dar XIX a. I pus., o paskutinį kartą užrašytas netgi 1946 m.“ 59 . Šie pateikti faktai leidžia daryti prielaidas, kad Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo valandos („Godzinkos“) į Lietuvą yra atėjusios iš Lenkijos. Graudūs verksmai Lietuvoje gavėnios metu maldininkai gieda Graudžius verksmus (lenk. Gorzkie Żale). Šios pamaldumo praktikos istoriografiškai yra kilusios iš Kalwaria Zebrzydowska vieto- 5 pav. Lenkiškos etninės religinės muzikos plitimo Lietuvoje kryptys 175
Page 1 and 2:
Ephemerides Sacrarum Disciplinarum
Page 3 and 4:
Turinys Soter Nr. 26 (54) Teologija
Page 5:
Contents Soter Nr. 26 (54) Theology
Page 8 and 9:
8 Algis BANIULIS ypač neturtingųj
Page 10 and 11:
10 Algis BANIULIS struktūra. „Ma
Page 12 and 13:
12 Algis BANIULIS maldos žodžiais
Page 14 and 15:
14 Algis BANIULIS exercens“. Šve
Page 16 and 17:
16 Algis BANIULIS žodžiai tampa d
Page 18 and 19:
18 Algis BANIULIS zniknąc na zawsz
Page 20 and 21:
20 Algis BANIULIS redeemed by Chris
Page 22 and 23:
22 Bartłomiej BRZEZIŃSKI ścijań
Page 24 and 25:
24 Bartłomiej BRZEZIŃSKI ną swoj
Page 26 and 27:
26 Bartłomiej BRZEZIŃSKI Bóg wyb
Page 28 and 29:
28 Bartłomiej BRZEZIŃSKI nia, zbl
Page 30 and 31:
30 Bartłomiej BRZEZIŃSKI chcą di
Page 32 and 33:
32 Bartłomiej BRZEZIŃSKI książk
Page 34 and 35:
34 Bartłomiej BRZEZIŃSKI Atrodo,
Page 36 and 37:
36 Elena BŪGAITĖ į susitaikymą,
Page 38 and 39:
38 Elena BŪGAITĖ problema. Tad in
Page 40 and 41:
40 Elena BŪGAITĖ šaknis. Juk ži
Page 42 and 43:
42 Elena BŪGAITĖ nusistatymo ar v
Page 44 and 45:
44 Elena BŪGAITĖ 3) Pagal Tertuli
Page 46 and 47:
46 Elena BŪGAITĖ Elena BŪGAITĖ
Page 48 and 49:
48 Vida DAUGIRDIENĖ 2. išanalizuo
Page 50 and 51:
50 Vida DAUGIRDIENĖ žodžiais, be
Page 52 and 53:
52 Vida DAUGIRDIENĖ Po prisikėlim
Page 54 and 55:
54 Vida DAUGIRDIENĖ Apaštalas Pau
Page 56 and 57:
56 Vida DAUGIRDIENĖ 5 Ten pat. P.
Page 58 and 59:
58 Vida DAUGIRDIENĖ PAGRINDINIAI
Page 60 and 61:
60 Eugenijus DANILEVIČIUS tos egzi
Page 62 and 63:
62 Eugenijus DANILEVIČIUS ir profe
Page 64 and 65:
64 Darbo pasaulio keliami reikalavi
Page 66 and 67:
66 Eugenijus DANILEVIČIUS ar pasto
Page 68 and 69:
68 Eugenijus DANILEVIČIUS Majors a
Page 70 and 71:
70 Eugenijus DANILEVIČIUS PAGRINDI
Page 72 and 73:
72 Genutė GEDVILIENĖ, Zita BAUŽI
Page 74 and 75:
Page 76 and 77:
Page 78 and 79:
Page 80 and 81:
Page 82 and 83:
Page 84 and 85:
Page 87 and 88:
ISSN 1392-7450 SOTER 2008.26(54) So
Page 89 and 90:
SOCIALINIO DARBUOTOJO ASMENYBĖS SA
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
ISSN 1392-7450 SOTER 2008.26(54) Ly
Page 105 and 106:
LYTINIO UGDYMO IR LYTIŠKUMO UGDYMO
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121:
Page 124 and 125: 124 Saulius BYTAUTAS Šiame straips
Page 126 and 127: 126 Saulius BYTAUTAS Vėliau kongre
Page 128 and 129: 128 Saulius BYTAUTAS 3. JAV OFS kon
Page 130 and 131: 130 Saulius BYTAUTAS daugelis mūs
Page 132 and 133: 132 Saulius BYTAUTAS buvo aukojamos
Page 134 and 135: 134 Saulius BYTAUTAS 26 Ten pat. 19
Page 136 and 137: 136 Saulius BYTAUTAS PAGRINDINIAI
Page 138 and 139: 138 Rasa RAČIŪNAITĖ-PAUŽUOLIEN
Page 140 and 141: 140 Šaltinių ir tyrinėjimų apž
Page 150 and 151: 150 Išvados Rasa RAČIŪNAITĖ-PAU
Page 156 and 157: 156 Kęstutis ŽEMAITIS išblaškyt
Page 158 and 159: 158 Kęstutis ŽEMAITIS nuosavybę.
Page 160 and 161: 160 Kęstutis ŽEMAITIS Šunskų ir
Page 162 and 163: 162 Kęstutis ŽEMAITIS people host
Page 164 and 165: 164 Romualdas APANAVIČIUS, Alfonsa
Page 183 and 184: ISSN 1392-7450 SOTER 2008.26(54) RE
Page 185: NUORODOS „ΜΩΡΟÌ ΔΙÀ ΧΡ
Page 188 and 189: 188 KONFERENCIJA lish population, w
Page 191 and 192: REIKALAVIMAI STRAIPSNIAMS Publikavi
Page 193 and 194: PRIEDAI Pabaigoje spausdinama 1-1,5
Page 195 and 196: PRIEDAI 3. Vaišnora J. Marijos gar
show all

Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?