Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
140<br />
Šaltinių ir tyrinėjimų apžvalga<br />
Rasa RAČIŪNAITĖ-PAUŽUOLIENĖ<br />
Nuo XVIII a. II pusės iki šių dienų apie Barborą Žagarietę (Umiastauskaitę) ir jos šventumą<br />
rašė ne vienas autorius ir šaltinis. Daugelio jų informacija kartojasi, persipina, patvirtina<br />
arba paneigia tam tikrus faktus. Informacija apie Dievo tarnaitę Barborą Žagarietę nuo<br />
XVIII a. II pusės pateikiama lotynų, lenkų, rusų, lietuvių kalbomis, todėl tam reikalinga<br />
kruopšti šaltinių analizė.<br />
1755 m. žemaičių vyskupo Antano Tiškevičiaus ataskaita popiežiui Benediktui XIV –<br />
tai kol kas pats seniausias žinomas rašytinis šaltinis, kuriame kalbama apie Barborą Žagarietę<br />
ir jos užtarimu įvykusius stebuklus. 1971 m. šią ataskaitą Paulius Rabikauskas<br />
paskelbė lotynų kalba Romoje išleistame Lietuvių katalikų mokslų akademijos serijos<br />
„Fontes Historiae Lituaniae“ I tome 10 . Minėtą vyskupo Antano Tiškevičiaus ataskaitą yra<br />
atradęs Vatikano archyvuose kunigas Jonas Totoraitis MIC ir ją aptaręs savo straipsnyje<br />
1938 m. 11 Minėtą šaltinį savo darbuose apie Barborą Žagarietę (Umiastauskaitę) ne kartą<br />
komentavo istorikas Zenonas Ivinskis 12 . Vyskupo A. Tiškevičiaus ataskaitą pacituosime,<br />
nes ja, kaip patikimu pirminiu šaltiniu, rėmėsi beveik visi vėlesni autoriai, rašę apie Barborą<br />
Žagarietę ir jos teikiamas malones.<br />
1755 m. ataskaitoje minima Žagarė, joje apie Barborą Žagarietę taip pasakyta:<br />
Čia, manau, verta paminėti vienos Dievui brangios mergaitės kūnelį, daugeliu<br />
stebuklų labai išgarsėjusį. Nėra nė vieno žmogaus, kurs žinotų tos mergelės vardą<br />
arba giminę, tik kai kuriems asmenims sapne pasirodydama, ji pati pasivadino<br />
Barbora. O iš nepamenamo žmonių padavimo, nuolat einančio iš lūpų į lūpas,<br />
yra žinoma, kad vieno seniai buvusio baisaus įpuolimo metu švedų buvo uždegta<br />
vietos bažnyčia, ir karstai ir su karstais mirusiųjų kūnai buvo sunešti į ugnies<br />
laužą ir paversti į pelenus. Tačiau minėtosios mergelės kūnas, nors pelenuose atsiradęs,<br />
šėlstančios laužo ugnies neliestas, jokioje kūno dalyje nesudegęs, sveikas<br />
buvo ištrauktas ir į karstą, kaip į tikrą Dievo galybės ir jos nuopelno įrodymą,<br />
su pagarba vėl buvo įdėtas, net ir dabar laikosi nesugedęs, tik yra pajuodęs, kas<br />
rodo neginčijamą ugnies pėdsaką, kuria buvo kepintas; rankos ir kojos lyg gyvo<br />
žmogaus, lanksčios, į visas puses duodasi lenkti. Toli ir plačiai kadaise tam<br />
naujam stebuklui išplitus ir dabartiniais laikais nepasenus, daug kas, nelaimingi<br />
neišgydomų ligų suspausti, atvyksta pas ją ir tuojau patiria pagalbą... 13<br />
Toliau 1755 m. ataskaitoje vyskupas A. Tiškevičius nurodo 8 naujausius stebuklus, įvykusius<br />
nuo 1735 iki 1748 metų žmonėms iš įvairių Žemaitijos parapijų: Tryškių, Žemaičių<br />
Kalvarijos, Ylakių, Akmenės, Rietavo, Žagarės ir Vilniaus arkivyskupijos (Gardino apylinkės).<br />
Šaltinyje pateiktos tikslios datos, išgijusių žmonių vardai ir pavardės, vietovės,<br />
kuriose jie gyvena, netgi atskirų žmonių pilietybės. Pavyzdžiui, 1746 m. liepos 2 d. įraše<br />
nurodoma, kad pasveiko Lietuvos pilietė Kristina Vasilkova iš Gardino apskrities, Vilniaus<br />
arkivyskupijos 14 . Kaip rodo minėtas šaltinis, Barboros Žagarietės (Umiastauskaitės)<br />
šventumas buvo žinomas ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje Lietuvoje.<br />
Kitas ne mažiau svarbus šaltinis, skirtas Barboros šventumui paliudyti, buvo atrastas<br />
visai neseniai ir 2000 m. paskelbtas vyskupo Jono Borutos bei Irenos ir Algimanto Katilių<br />
LKMA 16 Metraštyje. Šis šaltinis – tai vyskupo Motiejaus Valančiaus įsakymu pradėta
Change language