Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ISSN 1392-7450<br />
SOTER 2008.<strong>26</strong>(54)<br />
Lenkiškosios etninės muzikinės kultūros sklaida<br />
Lietuvoje XVI–XX amžiuje<br />
Lenkų etninės muzikinės kultūros sklaida Lietuvoje XVI–XX a. akivaizdi, ji paveikė bemaž visas etninio muzikavimo<br />
sritis: dainavimą, grojimą etniniais ir bendratautiniais muzikos instrumentais, šokius ir religinę etninę muziką.<br />
Lenkų kultūros įtaka lietuviškoms etninėms dainoms ne tokia didelė, tačiau tiriant lietuvių ir lenkų vienbalses<br />
dainas akivaizdu, kad šio stiliaus etninė muzika abiejose tautose kilo iš Didžiosios Lenkijos ir plito pietų ir vidurio<br />
Lietuvos kryptimi, žymėdama (labai tikėtina) bendrą ankstesnės etninės muzikos kultūros plotą. Šios ankstesnės<br />
kultūros kilmė gali siekti priešistorinius laikus. Pirmosios iš Lenkijos į Lietuvą atėjusios liaudies pamaldumo<br />
praktikos atsirado Žemaičių Kalvarijoje (Samogitia), kurioje Kryžiaus kelio stotys 1637 metais įsteigtos Kalwaria<br />
Zabrzydowska pavyzdžiu. Stiprią lenkų etninės muzikinės kultūros įtaką Lietuvoje lėmė ne tik šalių kaimynystė,<br />
bet ir gyvenimas bendroje Abiejų Tautų Respublikoje, lenkų bei lietuvių išpažįstamas katalikų tikėjimas, Bažnyčia,<br />
taip pat į lenkiškąją orientuota Lietuvos dvarų kultūra, iš kurios į sodžiaus aplinką labiausiai ir plito per Lenkiją<br />
gaunamos kultūrinės inovacijos.<br />
The influence of Polish ethnic musical culture in Lithuania in 16th –20th cc. is evident mainly in usage of European<br />
musical instruments and of folk dances repertoire as well in the religious ethnic music. We can notice less Polish<br />
influence in Lithuanian ethnic songs, while researching monody of Lithuanians and Poles is evident, that songs of<br />
this style of ethnic music of both nations were spread from Great Poland to Southern and Middle Lithuania, most<br />
probably, marking the common area of former culture of ethnic music. The roots of this former culture could reach<br />
the prehistorical times. The devotions and songs of the Žemaičių Kalvarija (Samogitia) are established by the model<br />
of Polish Calvaria Zebrzydowska. The cult of Žemaičių Kalvarija was born in 1637. Its religious ethnic music is<br />
the analogue of Polish religious culture. Roots of the Polish influence arose not only because of the neighbourhood<br />
of the both nations, but also because of living in the common state and the same Catholic faith, which was one of<br />
the strongest common feature of the ethnic and musical culture of Lithuanians and Poles.<br />
Įvadas<br />
KRIKŠČIONIŠKOJI KULTŪRA<br />
IR RELIGIJOTYRA<br />
Romualdas APANAVIČIUS<br />
Alfonsas MOTUZAS<br />
<strong>Vytauto</strong> <strong>Didžiojo</strong> <strong>universitetas</strong><br />
Lietuva garsi savo dainomis, liaudies šokiais, instrumentine bei religine muzika, kurią sudaro<br />
liaudies pamaldumo praktikų maldos ir giesmės. Gyvendami artimoje kaimynystėje<br />
ir ilgą laiką vienoje valstybėje, išpažindami katalikų tikėjimą, lietuviai ir lenkai turi daug<br />
etninės muzikos lygiagrečių, panašumų ir netgi tapatumų. Bendrumų kilmė iki šiol nėra