Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

172
Romualdas APANAVIČIUS, Alfonsas MOTUZAS
vokiečių kalbą atėjęs Schottish, „škotiškas“ 45 . Visi šie šokiai į Lietuvą pateko per Lenkiją
ir tolygiai paplito visame krašte (palyginimui galima pasakyti, kad rytų slavų kilmės ir
latviški šokiai atitinkamai labiau buvo paplitę rytų ir šiaurės Lietuvoje; jie sudarė žymiai
menkesnę šokių repertuaro dalį). L. A. Jucewiczius XIX a. viduryje Žemaitijoje (vakarų
Lietuva) užrašė keletą tuo metu labiausiai mėgtų šokių, pažymėdamas, kad, be lietuviškų
tautinių, yra šokami ir šlėktų šokiai, atkeliavę iš Lenkijos 46 . Lenkiškos kilmės šokiai taip
pat mėgti visoje Lietuvoje. Tai – mazurka, krakoviakas, polonezas. L. A. Jucewiczius mini
iš Lenkijos atkeliavusius mazurką ir polonezą, o per lenkus gautuosius – valsą ir šleką 47 .
Šie šokiai, taip pat ir krakoviakas, lietuvių kaimo pasilinksminimuose prigijo per dvarų
kultūrą, kuri XIX a. buvo išimtinai orientuota į lenkiškąją kultūrą.
Lenkiškos kilmės ir per Lenkiją atkeliavę šokiai XIX a. sudarė lietuvių šokių pagrindą,
jie buvo šokami iki pat XX a. VI dešimtmečio, kai, pasikeitus šokių muzikos madai, senieji
bendratautiniai šokiai nuėjo užmarštin. Taigi lenkiškosios kultūros įtaka Lietuvos kaimo
šokiams daugiau nei akivaizdi. Prisimimus ir tai, kad šokių muzika sudarė ir bendratautinių
bei didelės dalies etninių muzikos instrumentų repertuarą, galima teigti, jog lenkų
etninė muzikinė kultūra iš tiesų paliko gilų pėdsaką lietuvių XVI–XX a. etninio muzikavimo
tradicijose ir daugeliu atvejų jas lėmė, kadangi iš Lenkijos ateidavo naujausios kultūrinės
inovacijos, kurios per dvarus netrukdavo pasiekti ir valstietiškąją buitį (4 pav.).
4 pav. Lenkų etninės muzikinės kultūros įtakų Lietuvoje kryptys: 1 – iš Centrinės Europos per Lenkiją ir iš
Lenkijos, 2 – iš Lenkijos per šiaurės vakarų Baltarusiją