Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas

NUORODOS
LENKIŠKOSIOS ETNINĖS MUZIKINĖS KULTŪROS SKLAIDA LIETUVOJE XVI–XX AMŽIUJE
1 Baika A. Kaimo armonikos. Vilnius. 1994. P. 88.
2 Čiurlionytė J. Lietuvių liaudies dainų melodikos bruožai. Vilnius. 1969. P. 250.
3 Sliužinskas R. Lietuvių ir lenkų liaudies dainų sąsajos: rugiapjūtės dainos // Baltai ir jų giminaičiai.
Tiltai. Priedas: mokslo darbai. Klaipėdos universitetas. Klaipėda. 2005. Nr. 26. P. 217–230.
4 Motuzas A. Lietuvos Kalvarijų Kryžių kelių istorija, apeiginiai papročiai ir muzika. Kaunas. 2003. P.
272–273; Veprių Kalvarijos. Istoriniai, etnologiniai ir etnomuzikologiniai aspektai. Kaunas. 2006.
P. 168.
5 Apanavičius R. Ethnic Music of the Balts and Slavs: Is It the Relic of Neighbourhood or Common
Origin? // Ethnic Culture: Traditions and Innovations. Kaunas. 2004. P. 27–32.
6 Apanavičius R. Senosios etnokultūrinės sąveikos bruožai baltų, slavų, finų ir germanų 19–20 a.
etnomuzikavimo tradicijose // Etninė kultūra ir tapatumo išraiška. Vilnius. 1999. P. 223–239.
7 Bielawski L. Rytmika polskich pieśni ludowych. Kraków. 1970. S. 35–37, 50–51, 69, 109–26.
8 Apanavičius R. Baltosios rasės etninė muzika. Pietų europidai // Liaudies kultūra. Vilnius. 1998. Nr.
4. P. 9–11; Baltosios rasės etninė muzika. Centrinės Europos europidai // Liaudies kultūra. Vilnius.
1998. Nr. 6. P. 13–16; Baltosios rasės etninė muzika. Šiaurės europidai // Liaudies kultūra. Vilnius.
1999. Nr. 4. P. 11–16.
9 Račiūnaitė R. Sutartinės ankstyvojo daugiabalsumo kontekste (istorinis-tipologinis lyginimas) //
Liaudies kūryba III. Vilnius. 1992. P. 20–28.
10 Lietuva su kitais Baltijos kraštais, Baltarusija, šiaurės Rusija ir Lenkijos lygumų dalimi – vadinamąja
Didžiąja Lenkija – priskirtina Šiaurės Europos etninės muzikos plotui, nors daugelyje šių kraštų
gyvenantys žmonės laikomi Centrinės Europos europidais. Žr.: Apanavičius R. Baltosios rasės etninė
muzika. Šiaurės europidai.
11 Šimonytė-Žarskienė R. Skudučiavimas šiaurės rytų Europoje. Vilnius. 2003. P. 150–158.
12 Kamiński W. Instrumenty muzyczne na ziemiach Polskich. Zarys problematyki rozwojowej. Kraków.
1971. S. 172.
13 Apanavičius R. Kanklės – Narvos kultūros palikimas // Liaudies kūrybos palikimas dabarties kul-
tūroje. Kaunas. 1989. P. 65–73.
14 Kamiński W. Instrumenty muzyczne na ziemiach Polskich. Zarys problematyki rozwojowej. Ten pat.
S. 35–36.
15 Kamiński W. Ten pat. S. 36–38.
16 Колчин Б. А. Новгородские древности. Деревянные изделия. Москва. 1968. C. 86–87,
178–181.
17 Vitauskas A. Liaudies technika // Gimtasai kraštas. Kn. 5. Sąs. 30. 1942. P. 65–73.
18 Kamiński W. Instrumenty muzyczne na ziemiach Polskich. Zarys problematyki rozwojowej. Kraków.
1971. S. 21–22; Malinowski T. Archeology and Musical Instruments in Poland // World Archeology.
Vol. 12. Nr. 3 1981. P. 266–272.
19 Kirdienė G. Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje. Vilnius. 2000. P. 9.
20 Bretkūnas J. Biblia, tatai esti wissas Schwentas Raschtas Lietuwiszkai pergūltitas (rankraštis). Kara-
liaučius. 1580. VI. P. 260.
21 Baltrėnienė M. R., Apanavičius R. Lietuvių liaudies muzikos instrumentai. Vilnius. 1991. P. 156–163.
22 Baika A. Kaimo armonikos. Ten pat. P. 23.
23 Jonynas A. Lietuvių folkloristika iki XIX a. Vilnius. 1984. P. 33.
24 Назина И. Д. Белорусские народные музыкальные инструменты. Струнные. Минск. 1982. C. 6.
25 Bretkūnas J. Biblia, tatai esti wissas Schwentas Raschtas Lietuwiszkai pergūltitas (rankraštis). Ten
pat. P. 260.
26 Širvydas K. Pirmasis lietuvių kalbos žodynas. Vilnius. 1979. P. 505, 511.
27 Lepner T. Der Preusche Littauer. Danzig. 1744. S. 35, 94.
28 Wspomnienia żmudzi przez L. A. Jucewicza. Wilno. 1842. S. 48; Litwa pod względem starožytnych
177