Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
Soter Nr. 26 - Vytauto Didžiojo universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
ŠUNSKAI 1940–1944 M.: KRAŠTAS IR ŽMONĖS<br />
Taikioje ir ramioje apylinkėje tarsi didžiausių nelaimių rykštė buvo birželio 14 diena.<br />
Iš Lietuvos buvo suplanuota išvežti į atokiausias Rusijos vietas daugiau nei 21 tūkstantį<br />
gyventojų. Šio trėmimo pagrindinis tikslas buvo atsikratyti tais gyventojais, kurie pasižymėjo<br />
tautiniu ar religiniu sąmoningumu arba bent kiek buvo parodę savo nelojalumą<br />
naujajai valdžiai, kieno nors buvo neteisingai apskųsti arba tiesiog norėta pasisavinti geriau<br />
gyvenančio turtą. Kartais netgi tremta be priežasties – reikėjo vykdyti planą. Kita<br />
trėmimo priežastis – armija beteisių vergų Sibire ar kituose Rusijos plotuose – tai nieko<br />
nekainuojanti darbo jėga. Bene pirmąja tokia auka tapo Šunskų parapijos Oželių kaimo<br />
ūkininkas Stankūnas, nenorėjęs būti išvežtas. Jis buvo nušautas, kai mėgino pabėgti iššokęs<br />
pro langą. Visus apėmė baimė. Netgi į laidotuves ne kiekvienas išdrįso nueiti.<br />
Nepaisant tokios slogios, įtampą ir baimę keliančios nuotaikos, parapijoje vis dėlto<br />
nebuvo visiškai nuslopinta netgi Katalikiškoji Akcija. Parapijos archyve išlikusiame tretininkų<br />
(šv. Pranciškaus trečiojo ordino pranciškonų pasauliečių) veiklą aprašančiame<br />
sąsiuvinyje matyti, kad šios bažnytinės organizacijos veikla nebuvo nutrūkusi. Reguliarūs<br />
tretininkų susirinkimai vyko viso Antrojo pasaulinio karo metais. Štai 1940 metų rugpjūčio<br />
11 dieną, taip pat spalio 6 dieną tretininkų tarybos posėdyje svarstyti einamieji klausimai,<br />
tų pačių metų lapkričio 17 dieną darbotvarkėje pažymėti karitatyviniai klausimai bei<br />
maldų už mirusiuosius narius aptarimas. 5<br />
Įdomius faktus pateikia Užsakų knyga. Iš joje esančių įrašų matyti, kad katalikiška<br />
santuoka buvo labai svarbi Šunskų gyventojams ir kitiems parapijiečiams, nors joje ir<br />
randamas 1940 metų įrašas: „Civilinės santuokos įstatymas veikti pradeda nuo 15 rugp.<br />
1940 m.“ 6 Skelbimai liudija, kad po civilinės santuokos įvedimo bažnytinių santuokų nemažėja.<br />
Iki minėtosios rugpjūčio 15 buvo paskelbti 28 užsakai, o po rugpjūčio 15 dienos<br />
iki advento (lapkričio pabaigos) dar 10 užsakų. Kitais metais užsakų paskelbta jau mažiau,<br />
tačiau per minėtus laikotarpius atitinkamai pateikiami skaičiai – 20 ir 10. 7<br />
1941 metais į Šunskus ir jų apylinkes buvo atkelta keliolika šeimų iš lenkų okupuoto<br />
lietuviško Seinų ir Suvalkų krašto. Šį perkėlimą organizavo Lenkiją okupavę naciai. Nepaklūstantys<br />
liepimui išsikelti iš savo ūkių lietuviai ir nenorintys išvykti į jau rusų okupuotą<br />
Lietuvą dažnai būdavo baudžiami kalėjimu ar kitokiomis bausmėmis. Atsikėlę tremtiniai<br />
dažniausiai būdavo apgyvendinami repatrijavusių vokiečių namuose. Atvažiavę su nedidele<br />
manta jie atrodydavo kaip varguoliai. Vietiniai ne kartą iš jų pasišaipydavo, nežinodami,<br />
kad netrukus ne vieno iš jų taip pat laukia dar sunkesnė tremtis į Sibirą.<br />
Metus trukusi pirmoji sovietinė okupacija gerokai išvargino gyventojus, sukūrė nuolatinės<br />
įtampos ir netikrumo atmosferą, supriešino vienus su kitais, padarė daug skaudžių<br />
žaizdų. Taigi galima suprasti, kodėl gyventojai ne tik kalbėjo apie karą, bet galbūt jo ir<br />
laukė, tikėdamiesi, kad jis negali būti baisesnis už esamą padėtį.<br />
Nacių okupacija<br />
Netikėtas vokiečių kariuomenės puolimas užklupo tam nepasirengusius rusus. Jie menkai<br />
tepajėgė priešintis. Lietuva labai greitai buvo užimta naujų okupantų. Repatrijavę vokiečiai<br />
prieš karą sugrįžo į savo buvusius ūkius, be jokio gailesčio išvydami juose apgyvendintus<br />
Seinų krašto lietuvius, pasisavindami jų čia per trumpą laiką užgyventą nedidelę<br />
157
Change language