Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
1. <strong>Senaties</strong> instituto pateisinimas ir paskirtis <strong>baudžiamojoje</strong> <strong>justicijoje</strong><br />
savo ruožtu sudaro septynios didele dalimi savarankiškos idėjos. 16<br />
<strong>Senaties</strong> materialinė koncepcija:<br />
1) nubaudimo 17 netikslingumas dėl kaltininko asmenybės pasikeitimo.<br />
Šio požiūrio šalininkų nuomone, baudimas tampa netikslingas dėl kaltininko<br />
„pavojingumo“ sumažėjimo iki teisiškai toleruotino lygio (jo „pasitaisymo“),<br />
kurį rodo tai, kad jis daugiau nedaro nusikalstamų veikų.<br />
2) nubaudimo netikslingumas dėl kaltininko asmeninio ryšio su jo padaryta<br />
nusikalstama veika nunykimo.<br />
Baudimas tampa netikslingas, mat ilgainiui dėl naujų įvykių, naujų patirčių,<br />
pokyčių gyvenime kaltininkas praranda vidinį ryšį su padaryta nusikalstama<br />
veika. Nusikalstama veika gali būti kaltininko nepamiršta, tačiau<br />
ji priimama tik kaip tolimas istorinis (nebeaktualus, neasmeninis) faktas.<br />
Atitinkamai bausmė už tokį nusikaltimą kaltininko priimama nebe kaip<br />
asmeninė atsakomybė, o kaip savitikslė akla prievarta, dėl to ji negali teigiamai<br />
paveikti kaltininko;<br />
3) nubaudimo netikslingumas dėl nusikalstamos veikos ir jos baudžiamojo<br />
teisinio įvertinimo aktualumo visuomenei nunykimo.<br />
Nusikalstamos veikos teisinis įvertinimas ir baudimas už ją tampa netikslingas,<br />
nes bėgant laikui visuomenėje vyksta nusikalstamos veikos padarinių<br />
socialinio neutralizavimo (socialinės tvarkos atkūrimo) procesai, „socialinės<br />
žaizdos gijimas“. Senų užglaistytų įvykių tyrimo ir teisinio įvertinimo, iš praeities<br />
vėl iškeliančio skaudžius įvykius (konfliktus), socialinei santarvei atnešama<br />
žala yra didesnė, nei nauda, gaunama dėl teisinio tokio įvykio įvertinimo;<br />
valstybė nusišalina nuo baudžiamojo teisinio santykio sprendimo taip jo ir neišsprendusi, dėl ko<br />
visuomenės ir ypač nukentėjusiųjų akivaizdoje jai būtina pasiteisinti. Tuomet, kai valstybė nutraukia<br />
baudžiamąjį procesą dėl to, kad yra randamas alternatyvus baudžiamajai represijai problemos sprendimo<br />
būdas (pvz., atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės), tokiam pozityviam sprendimui pateisinimo<br />
nereikia, pakanka pozityvumą parodančio pagrindimo.<br />
16 Šios idėjos kartu atspindi įvairias senačiai priskiriamas funkcijas – kaltininkų apsaugos nuo socialiai<br />
pozityvaus rezultato neduodančios baudžiamosios atsakomybės taikymo, proceso spartinimo,<br />
sprendimų procese patikimumo užtikrinimo, teisėsaugos resursų ekonomijos funkcijos. kaip ir pačios<br />
idėjos, šios funkcijos ir (ar) jų reikšmė yra diskutuotina.<br />
17 Nors nubaudimas senaties kontekste dažnai suprantamas tik kaip nuosprendžio kaltininkui priėmimas,<br />
mano nuomone, o tai logiškai išplaukia ir iš toliau nagrinėjamų teorinių nuostatų, nubaudimas<br />
turi būti suprantamas įprasta jo reikšme – kaip baudžiamosios atsakomybės pritaikymas visa jos<br />
apimtimi. Taigi neatmestina, kad suėjus senačiai nėra prasminga asmeniui vykdyti bausmę, nors<br />
apkaltinamasis nuosprendis ir buvo priimtas laiku.<br />
Skirmantas Bikelis<br />
17
Change language