Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
52 3. <strong>Senaties</strong> instituto samprata ir jo taikymo principai tarptautinėje bei Europos Sąjungos teisėje<br />
nio esmę atspindinčius bei su senaties taikymo klausimais susijusius<br />
elementus: 98<br />
• Negalima bausti, jei nenustatyta įstatymo;<br />
• Griežtesnis įstatymas negalioja atgal;<br />
• Negalima įstatymo analogija;<br />
• Nusikaltimas ir bausmė turi būti aiškiai apibrėžti įstatymo;<br />
• Baudžiamųjų nuostatų turinys turi būti asmenims prieinamas ir numatomas.<br />
kaip jau buvo minėta ankstesniame skyriuje, senaties taikymui (kai senaties<br />
reguliavimas nustatomas ar keičiamas kaltininkams nepalankia linkme)<br />
baudžiamosios teisės principas nullum crimen, nullum poena sine lege<br />
yra aktualus tik tuomet, jei senatis yra laikoma materialinės prigimties ir<br />
atitinkamai baudžiamosios teisės institutu (prie tokios išvados ir buvo prieita<br />
šiame tyrime). Procesiniams institutams šis principas nėra taikomas.<br />
Taigi pagal tai, ar tarptautiniame dokumente arba oficialiame jo išaiškinime<br />
senaties taikymui yra taikomi principo nullum crimen, nullum poena<br />
sine lege keliami reikalavimai, galima numanyti, kokiu senaties pagrindimo<br />
teoriniu pagrindu vadovaujasi ar vadovavosi šio dokumento ar jo išaiškinimo<br />
autoriai.<br />
kita vertus, galima pastebėti, kad realiai nullum crimen, nullum poena sine<br />
lege principo taikymas ar netaikymas senaties reguliavimui tarptautiniuose<br />
dokumentuose nėra argumentuojamas materialine ar procesine senaties<br />
prigimtimi. Neneigiant senaties materialinės prigimties (ar paprasčiausiai<br />
nekeliant dėl jos klausimo), senaties atžvilgiu yra daroma išimtis iš minėto<br />
principo remiantis „bendru interesu įvykdyti teisingumą ir nubausti asmenis“.<br />
Teoriniu požiūriu toks teisės aiškinimas „išimčių metodu“ laikytinas<br />
nenuosekliu, nekalbant apie tam tikras abejones dėl tokio požiūrio (ir iš jo<br />
išplaukiančių išvadų) pagrįstumo.<br />
Antai 1968 m. Jungtinių Tautų konvencijos Dėl senaties termino netaikymo<br />
už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui preambulėje<br />
teigiama, jog „tai, kad vidaus teisės normos, nustatančios senaties terminą<br />
98 Žr.: Cantoni v. France, judgment of 15 November 1996, Reports of Judgments and Decisions 1996-V,<br />
p. 1627, § 29; Coëme and Others, cited above, § 145; and E. K. v. Turkey, no. 28496/95, § 51, 7 February<br />
2002; Korbely v. Hungary (n. 9174/02); Kononov v. Latvia (n. 36376/04); I. H. W. v. Germany (n.<br />
37201/97).<br />
Skirmantas Bikelis
Change language