Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
28<br />
1. <strong>Senaties</strong> instituto pateisinimas ir paskirtis <strong>baudžiamojoje</strong> <strong>justicijoje</strong><br />
nemalonūs potyriai, išgyvenami ilgą laiką, kaltininkui padaro poveikį, tolygų<br />
bausmės poveikiui. Atitinkamai toliau tęsti šias „kančias“ nenutraukiant<br />
tyrimo arba kaltininkui taikyti bausmę po ilgo laiko nežinios ir baimės yra<br />
neteisinga atpildo teorijos požiūriu ir nehumaniška. 40 Tokia pozicija tiek<br />
ankstesnių laikų, tiek (vieningai) šiuolaikinių Vokietijos baudžiamosios teisės<br />
mokslininkų yra kritikuojama 41 . Pavyzdžiui, teigiama, kad patiriamos<br />
kančios toli gražu negali būti prilygintos suvaržymams ir nepatogumams,<br />
kuriuos sukelia realios bausmės atlikimas. Pagal lietuvos Bk redakciją, galiojusią<br />
iki 2010 metų birželio 29 dienos, už sunkų nusikaltimą buvo (ir<br />
šiuo metu yra) numatoma iki 10 metų laisvės atėmimo, o senaties terminas<br />
tokiems nusikaltimams buvo tokios pat trukmės – tik 10 metų (2010 m.<br />
birželio 15 d. pakeitimais senaties terminas už sunkų nusikaltimą pailgintas<br />
iki 15 metų). Abejotina, ar 10–15 metų nežinios nuo nusikalstamos veikos<br />
padarymo iki nuosprendžio priėmimo kančios masto požiūriu gali būti<br />
pripažinta adekvačia „alternatyva“ tokios pat ar panašios trukmės laisvės<br />
atėmimo bausmei. S. lourie nuomone, kaltininko dėl nežinios patiriamos<br />
kančios daugeliu atvejų yra pernelyg dramatizuojamos. Prielaida apie dideles<br />
kaltininko kančias ypač abejotina tuomet, kai kaltininkas turi nemažai<br />
kriminalinės patirties. 42 Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad varginančios<br />
nežinios trukmė iš dalies priklauso nuo paties kaltininko. Ji gali būti sutrumpinta<br />
dėl aktyvių kaltininko veiksmų (jam atvykus į teisėsaugos įstaigą<br />
ir prisipažinus, taip pat ne trukdant, o aktyviai padedant ikiteisminiam tyrimui<br />
ar teismui). kažin ar būtų pagrįsta nutraukti procesą tuo pagrindu,<br />
kad kaltininką slegia dėl jo paties pastangų besitęsianti nežinia. Apskritai<br />
tiek europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – eŽTT), tiek lietuvos Aukščiausiojo<br />
Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad nepateisinamai ilga proceso<br />
trukmė gali būti pagrįstas bausmės švelninimo pagrindas 43 . Tačiau,<br />
40 Humanizmo principas kaip senaties taikymo pagrindas, tiesa, plačiau neaiškinant šio principo ryšio<br />
su senaties institutu, yra minimas Bk komentaro autorių. lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso<br />
komentaras. T. 1. Ats. red. G. Švedas. Vilnius: TiC, 2004, p. 492.<br />
41 Zimmermann S., p. 32, Lourie S., p. 15, 16.<br />
42 Lourie S., p. 16.<br />
43 Be kitų pagrindų, atsižvelgdamas ir į nustatytą baudžiamojo proceso vilkinimą, lietuvos Aukščiausiasis<br />
Teismas byloje 2k-7-45/2007, pasiremdamas Bk 54 str. 3 d., nuteistajam paskyrė švelnesnę nei<br />
įstatymo numatyta bausmę:<br />
Skirmantas Bikelis