Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
1. <strong>Senaties</strong> instituto pateisinimas ir paskirtis <strong>baudžiamojoje</strong> <strong>justicijoje</strong><br />
ir tuomet, kai nėra duomenų, kad kaltininkas atgailautų dėl padarytos nusikalstamos<br />
veikos, ir netgi tuomet, kai kaltininkas apskritai nėra žinomas.<br />
ko vertas tuomet teiginys, kad senaties pritaikymo sąlyga yra kaltininko<br />
„pasitaisymas“? kaip jau minėta, praktikoje per metus apie 40 tūkst. arba<br />
pusė nuo visų pabaigtų ikiteisminių tyrimų nutraukiami dėl senaties būtent<br />
nenustačius įtariamojo asmens. 31 <strong>Senaties</strong> pritaikymo nenustačius įtariamojo<br />
asmens galimybė yra visiškai logiška, nes priešingu atveju ikiteisminio<br />
tyrimo įstaigos neribotam laikui būtų apkrautos ikiteisminio tyrimo<br />
medžiagų šūsnimis, ir tokie tyrimai (netgi dėl nesunkių nusikaltimų) negalėtų<br />
būti galutinai nutraukti netgi po 30 ir daugiau metų. 32 Neišaiškinto<br />
nesunkaus nusikaltimo prabėgus 30 metų nuo jo padarymo neverta tirti ir<br />
teisiškai įvertinti, manytina, ne dėl to, kad neva „kaltininkas pasitaisė“ (teiginiai<br />
apie kaltininko pavojingumą ar pasitaisymą būtų visiška fikcija, ypač<br />
nežinant, kas yra kaltininkas), bet dėl kitų priežasčių, kurios bus aptartos<br />
vėliau. Tiesa, lietuviškoje doktrinoje yra teigiama, kad senatis neturėtų būti<br />
taikoma, jei kaltininkas nėra išaiškintas. Pasak V. Piesliako ir e. Riaubaitės,<br />
„būtina keisti ne tik Bk, bet ir BPk ir pašalinti nuostatą, kad ikiteisminis<br />
tyrimas gali būti nutraukiamas dėl senaties prokuroro nutarimu. Tokia teisė<br />
turi būti suteikta tik teismui išnagrinėjus visas bylos aplinkybes ir nustačius<br />
visas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo sąlygas“ 33 . Šis teiginys skamba<br />
pagrįstai ir įtikinamai, kai asmuo yra nustatytas. Bet tuomet, kai įtariamasis<br />
nėra išaiškintas (o tai sudaro absoliučią daugumą senaties pritaikymo atvejų),<br />
jo racionalumas kelia abejonių.<br />
kita aplinkybė, verčianti abejoti teorijos, senaties taikymą siejančios su<br />
asmens „pasitaisymu“, pagrįstumu, yra tai, kad ji įtikinamai nepaaiškina,<br />
kodėl skirtingo sunkumo nusikaltimams nustatomi skirtingi senaties terminai.<br />
Ar šios teorijos atstovai nori pasakyti, kad asmens „pasitaisymo“<br />
31 Žr. 1 lentelę.<br />
32 Šios problemos neišsprendžia ir 2010 m. rugsėjo 21 d. priimti BPk pakeitimai (kuriais kodeksas<br />
buvo papildytas 3 1 straipsniu), sugrąžinę ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutą. Baudžiamojo<br />
proceso kodekso papildymo 3(1) straipsniu ir 18, 21, 38, 55, 64, 78, 81, 102, 112, 121, 125, 134, 135,<br />
136, 137, 142, 151, 157, 168, 170, 176, 178, 181, 342, 348, 389, 418, 440 straipsnių pakeitimo ir papildymo<br />
įstatymas Nr. Xi-1478, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 81-3965.<br />
33 Piesliakas V., Riaubaitė E. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis teorijoje ir teismų praktikoje<br />
// Justitia. 2010, Nr. 2(74), p. 15.<br />
Skirmantas Bikelis<br />
23
Change language