Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

46
2. Senaties instituto baudžiamojoje justicijoje teisinė prigimtis
ma to mos g r iež tes nės baus mių r ū šys, pa di di na mos baus mių mi ni ma lios, maksi
ma lios ar ba abe jos r i bos, iš ple čia mos ga li my bės vei ką pa da r iu siam as me niui
pa skir ti pa pil do mas baus mes, su var žo mos ga li my bės at leis ti jį nuo bau džiamo
sios at sa ko my bės ir baus mės, taip pat ati dė ti baus mės vyk dy mą, pail gi nami
se na ties, teis tu mo iš ny ki mo te r mi nai ir pan. 79 (paryškinta mano).
Rusijos autoriai, kaip ir lietuvos, iš esmės vieningai laikosi kaltininko pavojingumo
praradimo teorijos ir atitinkamai nagrinėja senatį kaip materialinės
teisės institutą (kaip ir VU mokslininkai, laikydami jį atleidimo nuo
baudžiamosios atsakomybės pagrindu). 80
Amerikiečių, taip pat prancūzų baudžiamosios justicijos doktrinoje senatis
pateisinama įvairiais argumentais, tarp kurių dominuoja procesiniai.
Atitinkamai prancūzų doktrinoje, o nuo Prancūzijos kasacinio teismo 1931
m. gegužės 16 d. sprendimo – ir teismų praktikoje ligi pastarojo laikmečio
dominavo ir dar vis dominuoja nuomonė, kad senatis laikytina procesinės
šakos institutu. 81 Buvo teigiama, kad senatis negali teikti naudos kaltininkui,
senatis įgyvendina visuomenės interesus. Atitinkamai po nusikalstamos
veikos padarymo pailgintų senaties terminų taikymas yra pateisinamas
visuomenės interesų požiūriu. 82 Tačiau naujajame 1994 m. Prancūzijos
Bk, nepaisant vyraujančios nuomonės doktrinoje ir teismų praktikoje,
buvo įtvirtinta nauja priešinga nuostata. Prancūzijos Bk 122-2 str. numato:
Šios nuostatos yra taikomos taikant atsakomybę už nusikalstamas veikas, padarytas
iki joms įsigaliojant: (...) 4) jeigu nėra suėję senaties terminai, nuostatos
dėl baudžiamojo persekiojimo ir bausmių senaties, išskyrus atvejus, kai
tai pablogintų asmens padėtį. Taigi Prancūzijos įstatymų leidėjas, uždrausdamas
su senaties terminais susijusių asmens padėtį bloginančių nuostatų
79 lie tu vos Aukš čiau sio jo Teis mo se na to 2002 m. gruodžio 20 d. nu ta ri mas Nr. 38 Dėl Teis mų prakti
kos tai kant Bau džia mo jo ko dek so nor mas, reg la men tuo jan čias bau džia mų jų įsta ty mų ga lio ji mą
lai ko at žvil giu // Teismų praktika. 2002. Nr. 18. Šios nuostatos yra taikomos ir vėlesnėje teismų praktikoje,
pvz., žr. lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2k-434/2008.
80 Наумов A. B., p. 614, Кузнецовa Н. Ф. и Тяжковa И. М., p. 192, Энциклопедия уголовного права,
p. 344, Познышев, p. 644.
81 Zimmermann S., p. 44–45.
82 Ten pat. kaip minėta, panaši nuostata, kad senatis yra susirūpinimą keliantis institutas, trukdantis
vykdyti teisingumą, tiesa, kiek specifiniame kontekste, yra paminėta ir 1968 m. Jungtinių Tautų
konvencijos Dėl senaties termino netaikymo už karo nusikaltimus ir už nusikaltimus žmoniškumui
preambulėje.
Skirmantas Bikelis