Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2. <strong>Senaties</strong> instituto <strong>baudžiamojoje</strong> <strong>justicijoje</strong> teisinė prigimtis<br />
taikymą atgal, išreiškė poziciją, kad senatis yra materialinės prigimties.<br />
Vokietijos baudžiamosios justicijos doktrinoje, kaip jau buvo minėta, dominuoja<br />
materialinis senaties instituto pagrindimas (akcentuojamas nusikalstamos<br />
veikos ryšio su kaltininku ir jos aktualumo nunykimas), tačiau<br />
doktrinoje ir teismų praktikoje dominuoja nuomonė, kad senatis yra procesinės<br />
prigimties <strong>institutas</strong>.<br />
Šio nenuoseklumo pagrindine priežastimi laikytina tai, kad, ko gero, yra<br />
vengiama politiškai nepriimtinų išvadų, prie kurių būtų prieinama nuosekliai<br />
laikantis teorinių nuostatų. <strong>Senaties</strong> teisinės prigimties klausimas iškilo<br />
sprendžiant dėl galimybės netaikyti senaties genocido, karo nusikaltimams,<br />
taip pat VDR režimo padarytiems nusikaltimams (konkrečiai – žmonių,<br />
mėginančių pabėgti iš VDR, šaudymui 83 ). Buvo sprendžiama, ar įstatymai,<br />
panaikinę senaties taikymą už minėtus nusikaltimus, taikytini nusikaltimams,<br />
padarytiems iki šių įstatymų įsigaliojimo. <strong>Senaties</strong> institutą laikant<br />
materialinės prigimties institutu, senatį naikinantys ar jos terminus ilginantys<br />
įstatymai negalėtų būti taikomi atgal. Tačiau tai prieštarautų minėtų įstatymų<br />
priėmimo tikslui, kuris buvo sudaryti sąlygas patraukti baudžiamojon<br />
atsakomybėn asmenis, nusikaltusius iki šių įstatymų įsigaliojimo.<br />
Vokietijos konstitucinis Teismas 1969 m. vasario 26 d. sprendime nagrinėjo<br />
problemą, ar senaties terminus ilginančių, juos naikinančių įstatymų<br />
taikymas atgal neprieštarauja principui nullum crimen, nullum poena sine<br />
lege, įtvirtintam Vokietijos konstitucijos 103 str. 2 d. bei Bk 1 str., ir padarė<br />
išvadą, kad tokio prieštaravimo nėra. esą principas nullum crimen, nullum<br />
poena sine lege yra susijęs su nusikaltimų materialiniu baudžiamumu<br />
(vok. Strafbarkeit), o senaties nuostatos – su jų baudžiamuoju persekiojimu<br />
(vok. Verfolgbarkeit). kadangi baudžiamųjų veikų neteisėtam pobūdžiui<br />
jų baudžiamojo persekiojimo sąlygos įtakos neturi, griežtinančių nuostatų<br />
dėl senaties taikymas negali pažeisti minėto baudžiamosios teisės principo.<br />
84 iš pirmo žvilgsnio ši loginė grandinė atrodo nuosekli. Bet keltinas<br />
klausimas – kokiu pagrindu senaties terminų nepasibaigimas yra laikomas<br />
ne baudžiamumo, o išimtinai baudžiamojo persekiojimo sąlyga? Tai nėra<br />
83 Vokietijos Bk senaties terminai nužudymui 1969 metais buvo pailginti nuo 20 iki 30 metų, o 1979<br />
metais apskritai panaikinti. Gropp W., p. 65.<br />
84 Skelbta BVerfGe 25,269, taip pat žr. Gropp W., p. 51 ir 65.<br />
Skirmantas Bikelis<br />
47
Change language