Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
54 3. <strong>Senaties</strong> instituto samprata ir jo taikymo principai tarptautinėje bei Europos Sąjungos teisėje<br />
Vienoje iš Teismo bylų buvo sprendžiama, ar pagrįstai Belgijos piliečiui<br />
Guy Coëme buvo pritaikytas įstatymas, kuriuo buvo pailginti senaties terminai,<br />
nors šis įstatymas įsigaliojo jau po to, kai pareiškėjas padarė nusikalstamas<br />
veikas. 100 Teismas pažymėjo, kad „turint omenyje konvencijos<br />
tikslą, kuris yra apsaugoti teises, kad jomis būtų galima efektyviai naudotis,<br />
Teismas gali apsvarstyti būtinybę užtikrinti balansą tarp bendrojo intereso<br />
ir pagrindinių asmens teisių, o taip pat nuostatų, vyraujančių demokratinėse<br />
valstybėse“ (p. 145). Toliau Teismas daro išvadą, kad nors pailgintų<br />
senaties terminų pritaikymas pareiškėjo padarytiems nusikaltimams tiesiogiai<br />
paveikė pareiškėjo situaciją, taip pat pažeidė jo lūkesčius, tai vis dėlto<br />
nesudaro 7 straipsnyje garantuotų teisių pažeidimo, nes ši nuostata negali<br />
būti aiškinama kaip draudžianti nedelsiant pritaikyti pailgintus senaties<br />
terminus nusikaltimams, kuriems senatis dar nebuvo suėjusi (p. 149).<br />
Šiame sprendime Teismas konstatavo, kad senaties terminų pailginimas ir<br />
pritaikymas anksčiau padarytiems nusikaltimams nesudaro 7 straipsnio<br />
pažeidimo, tačiau jeigu bandytume surasti šią poziciją pagrindžiančių argumentų,<br />
nerastume nieko (be bendro pobūdžio išaiškinimų dėl principo<br />
nullum crimen sine lege turinio), išskyrus minėtą būtinybę atsižvelgti į bendrąjį<br />
interesą nubausti asmenis.<br />
kitoje byloje Teismas išaiškino, kad tuomet, jei pailginti senaties terminai<br />
būtų pritaikyti nusikaltimui, kuriam jau buvo suėję jo padarymo metu<br />
galiojusio įstatymo numatyti terminai, būtų konstatuotas 7 straipsnio pažeidimas<br />
(p. 144). 101 keltinas klausimas, ar yra esminis skirtumas tarp šių<br />
100 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje COËME ir kiti prieš Belgiją (nos. 32492/96, 32547/96, 32548/96,<br />
33209/96 ir 33210/96).<br />
101 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje KONONOV prieš Latviją (no. 36376/04). Šioje byloje buvo<br />
sprendžiama, ar pagrįstai Rusijos pilietis Vasilijus kononovas latvijos Aukščiausiojo Teismo 2000 m.<br />
sausio 21 d. sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl karo nusikaltimo pagal latvijos Bk 68-3 str. dėl<br />
to, kad jis 1944 metais kartu su kitais tarybiniais partizanais, keršydami už įtariamą jų būrio nario<br />
išdavimą vokiečių kariuomenei, įvykdė „baudžiamąją operaciją“ latvijos kaime, nužudydami 9 jo<br />
gyventojus, 6 iš jų sudegindami – tarp jų tris moteris, kurių viena buvo vėlyvos nėštumo stadijos.<br />
europos Žmogaus Teisių Teismas nusprendė, kad pareiškėjas neturėjo galimybės suvokti (angl. reasonably<br />
foresee), kad jo veiksmai pagal tuo metu galiojusią tarptautinę teisę galėjo būti kvalifikuojami<br />
kaip karo nusikaltimas (Ženevos konvencija Dėl civilių apsaugos karo metu buvo priimta tik 1949<br />
m.), ir pripažino, kad latvijos teismai, nuteisdami jį dėl karo nusikaltimų, nuteisė dėl nusikaltimo,<br />
kuris nebuvo uždraustas nusikalstamos veikos padarymo metu, ir taip pažeidė konvencijos 7 str.<br />
Tai, kad 1944 m. latvijoje galioję įstatymai numatė atsakomybę už V. kononovo veiksmus (tik jie<br />
Skirmantas Bikelis
Change language