Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

More documents

Recommendations

Info

44 2. Senaties instituto baudžiamojoje justicijoje teisinė prigimtis gimtis yra baudžiamoji teisinė ir sprendžiant senaties taikymo laike klausimą turi būti vadovaujamasi baudžiamosioms teisinėms normoms taikytinomis galiojimo laike taisyklėmis. Šiame darbe buvo padaryta išvada, kad iš esmės senatį pateisina materialinio pobūdžio priežastys – nusikalstamos veikos teisinio įvertinimo ir asmens baudimo netikslingumas dėl nusikalstamos veikos aktualumo visuomenei nunykimo. Taigi logiškai išplaukia, kad senaties institutas yra materialinės, baudžiamosios teisinės prigimties. Manytina, siekiant susidaryti išsamų mokslinį vaizdą apie senaties teisinę prigimtį, tikslinga apžvelgti baudžiamosios justicijos moksle išdėstomas nuomones šiuo klausimu. Galima pastebėti, kad šios nuomonės paprastai tiesiogiai priklauso nuo to, kokia senaties pateisinimo teorija autorius remiasi. Tokiu atveju mokslinė diskusija iš esmės turi vykti ne dėl senaties teisinės prigimties, bet dėl ją apsprendžiančios senaties pateisinimo teorijos pagrįstumo. kai kurie autoriai išvadas apie senaties teisinę prigimtį daro remdamiesi baudžiamajame įstatyme esančio reguliavimo ypatumais. Toks argumentavimas, kaip jau buvo minėta, nelaikytinas pakankamai įtikinamu. Viena, tokie argumentai yra lokalūs, jie gali paaiškinti tik konkrečioje valstybėje priimtą, konkretaus įstatymų leidėjo pripažintą senaties sampratą ir yra beprasmiai vertinant senaties reguliavimo alternatyvas ar kitų valstybių teisinį reguliavimą. Antra, jie yra išvestiniai, nes remiasi konkretaus įstatymų leidėjo pozicija, o ne pirminėmis teorinėmis nuostatomis, grindžiančiomis įstatymų leidėjo poziciją, kurios ir turėtų būti analizuojamos teisinėje mokslinėje diskusijoje dėl senaties prigimties. lietuvos baudžiamojoje justicijoje senaties institutas priskiriamas baudžiamajai teisei. V. Piesliakas jį įvardija tradiciniu baudžiamosios teisės institutu. 76 Ši pozicija nuosekliai išplaukia iš šio autoriaus pripažįstamos materialinės senaties pateisinimo teorijos – kaltininko pasitaisymo teorijos. Bk komentaro ir VU baudžiamosios teisės vadovėlio autoriai nenagrinėja senaties teisinės prigimties klausimo, tiesiog aprašo jį kaip vieną iš baudžiamosios teisės institutų priskirdami jį prie atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų. kartu pažymėtina, kad šie autoriai nurodo iš esmės materialinius senaties pateisinimo pagrindus (humanizmo, teisingumo 76 Piesliakas V., 2008, p. 413. Skirmantas Bikelis
2. Senaties instituto baudžiamojoje justicijoje teisinė prigimtis principus, negalimumą pasiekti prevencinius baudžiamojo įstatymo tikslus, bausmių ekonomijos principą). 77 kaip matyti, šių autorių galutinės išvados dėl senaties materialinio pobūdžio sutampa su išvadomis, prie kurių prieita šiame tyrime, tik skiriasi tokių išvadų argumentai, jos pateisinimo teorijos. lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų plenarinė sesija 1999 m. lapkričio 12 d. nutartyje, aiškindama patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties sampratą, postulavo: Terminas – patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip baudžiamojo įstatymo terminas. Baudžiamojoje teisėje teisiškai reikšmingi yra du momentai – nusikaltimo padarymas ir sankcijos pritaikymas. Todėl terminas – patraukimas baudžiamojon atsakomybėn – negali būti nei tapatinamas, nei siejamas su tarpinėmis baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytomis baudžiamosios bylos tyrimo stadijomis. (...) baudžiamoji atsakomybė siejama su asmens pripažinimu kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu 78 . Nors teismas tiesiogiai nepasisakė dėl patraukimo baudžiamojon senaties teisinės prigimties (tik dėl termino „patraukimas baudžiamojon atsakomybėn“), iš minėtų teiginių logiškai išplaukia, kad šis terminas, teismo manymu, taip pat laikytinas baudžiamosios teisės institutu. Ši nutartis turėjo didelę praktinę reikšmę, ji iš esmės pakeitė senaties terminų pabaigos skaičiavimo tvarką (senatis imta skaičiuoti ne iki kaltinimo pareiškimo ikiteisminiame procese, bet iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo). Tačiau norint šia nutartimi pasiremti mokslinėje diskusijoje, pasigendama teismo pozicijos motyvų. Senaties priskyrimą baudžiamajai, o ne baudžiamojo proceso teisei lietuvoje parodo ir tai, kad normoms, reguliuojančioms senatį, yra taikomos iš principo nullum poena sine lege išplaukiančios baudžiamojo įstatymo taikymo laike taisyklės. kaip pažymėjo lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38, Įsta ty mas, nu sta tan tis veikos nu si kals ta mu mą, g r iež ti nan tis baus mę ar ba ki taip sun ki nan tis vei ką pada riu sio as mens tei si nę pa dė tį, kaip nu ma to 1961 m. BK 7 str. 3 d., grįž ta mosios ga lios ne tu ri. Tai yra toks įsta ty mas, ku riuo įve da mos nau jos, iš ple čia mos esa mos nu si kal ti mų su dė tys, vei kos pr i ski r ia mos pr ie sun kių nu si kal ti mų, nu 77 lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. T. 1. Ats. red. G. Švedas. Vilnius: TiC, 2004, p. 492, Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis, p. 378. 78 lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2k-280/1999. Skirmantas Bikelis 45
Page 1: Senaties institutas baudžiamojoje
Page 4 and 5: UDk 343(4) Bi209 Recenzentai: Doc.
Page 6 and 7: 6 Įvadas Įvadas Turbūt nesuklysi
Page 8 and 9: 8 Įvadas atliktą europos Žmogaus
Page 10 and 11: 10 Įvadas senaties nutraukiama dė
Page 12 and 13: 12 Įvadas lietuvos ir užsienio va
Page 14 and 15: 14 1. Senaties instituto pateisinim
Page 42 and 43: 42 2. Senaties instituto baudžiamo
Page 52 and 53: 52 3. Senaties instituto samprata i
Page 64 and 65: 64 4. Senaties instituto teisinio r
Page 92 and 93: 92 5. Senaties taikymo teisinės pa
Page 94 and 95:
94 5. Senaties taikymo teisinės pa
Page 96 and 97:
Page 98 and 99:
Page 100 and 101:
100 5. Senaties taikymo teisinės p
Page 102 and 103:
102 Išvados ir pasiūlymai Išvado
Page 104 and 105:
104 Išvados ir pasiūlymai 7.3. ka
Page 106 and 107:
106 1. Tarptautiniai teisės aktai
Page 108 and 109:
108 Literatūra money.pl/aktypraw
Page 110 and 111:
110 64. 65. 66. 67. 68. 69. 70. 71.
Page 112 and 113:
112 Literatūra 111. Wessels J. Bau
Page 114 and 115:
114 BK 291 str. Neteisėtas valstyb
Page 116 and 117:
116 BK 187 str. Turto sunaikinimas
Page 118 and 119:
118 BK 213 str. Netikrų pinigų ar
Page 120 and 121:
120 Straipsnis Nutraukta dėl senat
Page 122 and 123:
Page 124 and 125:
Page 126 and 127:
Page 128 and 129:
Page 130 and 131:
Page 132 and 133:
Page 134 and 135:
Page 136 and 137:
136 Priedai 11 lentelė. Materialin
Page 138 and 139:
138 Priedai 13 lentelė. Mišrus ma
Page 140 and 141:
140 Priedai 14 lentelė. Mišrus ma
Page 142 and 143:
142 1 diagrama. Galutiniai senaties
Page 144 and 145:
144 Priedai anksčiau, nei senaties
Page 146 and 147:
146 Priedai (4) Tęstinės nusikals
Page 148 and 149:
148 Priedai muoju. Padarius naują
Page 150 and 151:
150 Priedai domas 6 mėnesiams dėl
Page 152 and 153:
152 Priedai kitas teismas sprendži
Page 154 and 155:
154 Priedai pranešimas su informac
Page 156 and 157:
156 Priedai ma dėl sunkaus nusikal
Page 158 and 159:
158 Priedai (įtraukimas į vergij
Page 160 and 161:
160 Priedai 2. Nusikaltimas yra nus
Page 162 and 163:
162 Priedai PRANCŪZIJOS BPK 1959 m
Page 164 and 165:
164 Priedai 78 straipsnis. Atleidim
Page 166 and 167:
166 Priedai 2 straipsnis. Senaties
Page 168 and 169:
168 Priedai ŠVEDIJOS BK 1962 m., s
Page 170 and 171:
170 Priedai nusikaltimams, numatyti
Page 172 and 173:
172 Priedai atvyksta ir prisipažį
Page 174 and 175:
174 Priedai momento, kai prašymas
Page 176 and 177:
176 Priedai įpareigojimus, jeigu t
Page 178:
Bi209 Bikelis S. Senaties instituta
show all

Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?