Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

4. Senaties instituto teisinio reguliavimo ypatumai nacionaliniuose įstatymuose
kybių sąsajos su senaties institutu kelia abejonių, mat, remiantis materialinės
prigimties nusikalstamos veikos aktualumo nunykimo teorija, vienintelis
pagrindas taikyti senatį yra praėjusio ilgo laiko tarpo nuo nusikalstamos
veikos padarymo iki jos teisinio įvertinimo savaiminė neigiama įtaka nusikalstamos
veikos aktualumui visuomenei. 126 Remiantis šia mano palaikoma
teorija, iš esmės ne taip ir svarbu, dėl kokių priežasčių nuo nusikalstamos
veikos padarymo iki jos teisinio įvertinimo praėjo itin ilgas laiko tarpas.
Net ir objektyvios kliūtys vykdyti procesą nebūtų reikšmingas pagrindas
pratęsti senaties terminus, nes jos negali palaikyti nusikalstamos veikos aktualumo
ar jį sugrąžinti, su juo neturi jokio ryšio. Situacijos nekeičia ir tai,
kad kaltininkas sąmoningai sudaro tokias kliūtis (pvz., pasislėpdamas nuo
teisėsaugos institucijų). 127 Faktiškai šios senaties terminų eigą stabdančios
aplinkybės išplaukia iš procesinės senaties sampratos, kurios nelaikau pakankamai
pagrįsta (išimtį sudaro nusikaltimo aukos nepilnametystė, kurios
įtaką senaties terminams galima paaiškinti ne tik procesiškai, bet ir
materialiai, per didesnį (ir ilgiau trunkantį) tokių nusikaltimų ir baudimo
už juos aktualumą visuomenei).
126 Juo labiau abejotinas toks reguliavimas, kai tam tikros aplinkybės stabdo senaties terminus neribotam
laikui (faktiškai konkrečiu atveju paneigiant senaties instituto tikslingumą), kaip antai asmens pasislėpimas
(JAV, Rusija, Gruzija, Vokietija). Austrijos Bk numatyta, kad proceso pradžia stabdo senaties
terminus iki galutinio procesinio sprendimo įsiteisėjimo, nenustatant kokių nors apibrėžtų terminų.
Faktiškai toks reguliavimas atitinka tokį reguliavimą, kai senaties terminai yra skaičiuojami iki proceso
pradžios (ar kurios kitos ikiteisminio tyrimo stadijos) ir nėra numatoma jokių kitų senaties terminų
(kaip yra būdinga procesinio senaties reguliavimo modelio valstybėse – JAV, Gruzijoje, latvijoje).
127 Daugelis rusų mokslininkų įtariamojo pasislėpimą aiškina ne kaip procesinio pobūdžio aplinkybę
(trukdančią proceso eigai), o kaip materialinę aplinkybę (parodančią kaltininko pavojingumą).
Taip yra išlaikomas nuoseklaus materialinio senaties reguliavimo įspūdis. Tačiau tokia pozicija labai
diskutuotina, nes vargu ar baudžiamosios atsakomybės vengimą galima įvertinti kaip asmenį neigiamai
charakterizuojantį, jo pavojingumą rodantį požymį. Rusų autorių poziciją žr.: Энциклопедия
уголовного права, p. 345–346, Кузнецовa Н. Ф. и Тяжковa И. М., p. 196.
Įdomu, kad pagal lietuvos Bk senaties terminai po sustojimo įtariamam asmeniui pasislėpus atsinaujina
ne tuomet, kai asmuo nustoja vengti sulaikymo (pvz., praneša teisėsaugos institucijoms apie
savo buvimo vietą užsienyje), bet tik tuomet, kai jis faktiškai sulaikomas ar pats atvyksta į teisėsaugos
instituciją (lAT baudžiamoji byla Nr. 2k-150/2008). Taigi senaties terminų trukmė (jų sustabdymo
trukmė) faktiškai susieta su teisėsaugos institucijų aktyvumu (kaip operatyviai jos sureaguos į pranešimą)
ar paties asmens aktyvia atgaila (kaip greitai jis atvyks). Manyčiau, šios su senaties terminų
trukme susietos aplinkybės juo labiau negali būti asmens pavojingumo kriterijai ir jų pagrįstumas
kelia didelių abejonių net ir vadovaujantis „asmenybės pasikeitimo“ teorija. kartu pažymėtina, kad
išsamus pasislėpimo sąvokos teisminis aiškinimas pateikiamas šiose lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartyse: 2k-9/2011 ir 2k-187/2011.
Skirmantas Bikelis
79