Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
58 3. <strong>Senaties</strong> instituto samprata ir jo taikymo principai tarptautinėje bei Europos Sąjungos teisėje<br />
Pagrindų sprendimo dėl europos arešto orderio 3 straipsnis „europos<br />
arešto orderio nevykdymo pagrindai“ numato, jog vienas iš atvejų, kai vykdančiosios<br />
valstybės narės teisminė institucija privalomai atsisako vykdyti<br />
europos arešto orderį, yra jei vykdančiajai teisminei institucijai pranešta,<br />
kad prašomam perduoti asmeniui kurioje nors valstybėje narėje buvo priimtas<br />
galutinis teismo sprendimas už tą pačią veiką, jei, paskyrus bausmę,<br />
toji bausmė yra atlikta arba atliekama, arba nebegali būti atlikta pagal nuteisusios<br />
valstybės narės įstatymus.<br />
Teismas remdamasis šiomis nuostatomis patvirtino, jog non bis in idem<br />
principas turi būti (privalomai) taikomas ir tuo atveju, kai vienoje iš valstybių<br />
narių byloje buvo priimtas sprendimas (Teismas pavartojo frazę „asmuo<br />
yra galutinai išteisintas“) dėl to, kad suėjo senaties terminas nusikaltimui,<br />
kuriuo asmuo kaltintas. Teismas non bis in idem principą senaties pritaikymo<br />
atveju įvardijo kaip asmens judėjimo laisvės garantą: Nėra abejonių,<br />
kad Šengeno sutarties 54 straipsniu siekiama užkirsti kelią asmens, kuris įgyvendina<br />
savo teisę į laisvą judėjimą, persekiojimui už tas pačias veikas kelių<br />
Susitariančiųjų Valstybių teritorijoje (žr. 2003 m. vasario 11 d. Sprendimo<br />
Gözütok ir Brügge, C187/01 ir C385/01, Rink. p. I1345, 38 punktą ir minėto<br />
šios dienos sprendimo Van Straaten, C150/05, 57 punktą). Jis užtikrina<br />
asmenų, kurių teismo procesas yra galutinai baigtas, vidinę ramybę. Šie<br />
asmenys turi galėti judėti laisvai, nebijodami, kad už tas pačias veikas kitoje<br />
Susitariančiojoje Valstybėje jų atžvilgiu bus pradėtas naujas baudžiamasis<br />
procesas.<br />
iš viso šio teisinio konteksto išsiskiria 2001 m. lietuvos Respublikos Vyriausybės<br />
ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutarties<br />
nuostatos 105 . Šioje sutartyje, kaip matyti iš jos 5 ir 6 straipsnių, principas<br />
non bis in idem suprantamas tik kaip draudimas asmenį pakartotinai bausti,<br />
bet ne pakartotinai persekioti. 6 straipsnis „Senatis“ numato:<br />
Prašymą gavusios Valstybės sprendimas, ar patenkinti ekstradicijos prašymą,<br />
priimamas, neatsižvelgiant nei į prašymą pateikusios, nei į prašymą<br />
gavusios Valstybės įstatymus dėl senaties.<br />
Faktiškai tokia nuostata, vadovaujantis vien baudžiamojo persekiojimo<br />
105 lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės ekstradicijos sutartis //<br />
Valstybės žinios: 2002, Nr.15-559.<br />
Skirmantas Bikelis