Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

2. Senaties instituto baudžiamojoje justicijoje teisinė prigimtis
principus, negalimumą pasiekti prevencinius baudžiamojo įstatymo tikslus,
bausmių ekonomijos principą). 77 kaip matyti, šių autorių galutinės išvados
dėl senaties materialinio pobūdžio sutampa su išvadomis, prie kurių prieita
šiame tyrime, tik skiriasi tokių išvadų argumentai, jos pateisinimo teorijos.
lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų plenarinė sesija 1999 m. lapkričio
12 d. nutartyje, aiškindama patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senaties sampratą, postulavo: Terminas – patraukimas baudžiamojon atsakomybėn
– turi būti suprantamas ir aiškinamas kaip baudžiamojo įstatymo
terminas. Baudžiamojoje teisėje teisiškai reikšmingi yra du momentai – nusikaltimo
padarymas ir sankcijos pritaikymas. Todėl terminas – patraukimas
baudžiamojon atsakomybėn – negali būti nei tapatinamas, nei siejamas su
tarpinėmis baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytomis baudžiamosios
bylos tyrimo stadijomis. (...) baudžiamoji atsakomybė siejama su asmens pripažinimu
kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu 78 . Nors teismas tiesiogiai
nepasisakė dėl patraukimo baudžiamojon senaties teisinės prigimties
(tik dėl termino „patraukimas baudžiamojon atsakomybėn“), iš minėtų teiginių
logiškai išplaukia, kad šis terminas, teismo manymu, taip pat laikytinas
baudžiamosios teisės institutu. Ši nutartis turėjo didelę praktinę reikšmę, ji
iš esmės pakeitė senaties terminų pabaigos skaičiavimo tvarką (senatis imta
skaičiuoti ne iki kaltinimo pareiškimo ikiteisminiame procese, bet iki apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo). Tačiau norint šia nutartimi pasiremti
mokslinėje diskusijoje, pasigendama teismo pozicijos motyvų.
Senaties priskyrimą baudžiamajai, o ne baudžiamojo proceso teisei lietuvoje
parodo ir tai, kad normoms, reguliuojančioms senatį, yra taikomos
iš principo nullum poena sine lege išplaukiančios baudžiamojo įstatymo taikymo
laike taisyklės. kaip pažymėjo lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų
senatas 2002 m. gruodžio 20 d. nutarime Nr. 38, Įsta ty mas, nu sta tan tis veikos
nu si kals ta mu mą, g r iež ti nan tis baus mę ar ba ki taip sun ki nan tis vei ką pada
riu sio as mens tei si nę pa dė tį, kaip nu ma to 1961 m. BK 7 str. 3 d., grįž ta mosios
ga lios ne tu ri. Tai yra toks įsta ty mas, ku riuo įve da mos nau jos, iš ple čia mos
esa mos nu si kal ti mų su dė tys, vei kos pr i ski r ia mos pr ie sun kių nu si kal ti mų, nu­
77 lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso komentaras. T. 1. Ats. red. G. Švedas. Vilnius: TiC, 2004,
p. 492, Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis, p. 378.
78 lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2k-280/1999.
Skirmantas Bikelis
45