Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

24
1. Senaties instituto pateisinimas ir paskirtis baudžiamojoje justicijoje
trukmė tiesiogiai priklauso nuo padaryto nusikaltimo sunkumo? ir kad
„pasitaisymo“ trukmė maždaug atitinka įstatyme numatytus terminus?
Manytina, kad asmens elgesio tipas ir jo pokyčiai labiau priklauso nuo nusikalstamos
veikos pobūdžio (ar tai smurtinis nusikaltimas, ar savanaudiškas
turtinis, finansinis ir pan.), o ne išimtinai nuo nusikalstamos veikos
sunkumo. labai abejotina, ar pagrįsta prezumpcija, kad asmuo, pavogęs
svetimą daiktą ar apgaule įgijęs turto, kurio vertė nėra didelė, „pasitaiso“
per 8 metus, o asmuo, per išgertuves sunkiai sutrikdęs sveikatą savo šeimos
nariui, „taisosi“ 25 metus. 34 Manytina, skirtinga skirtingų kategorijų
nusikaltimų senaties terminų trukmė sietina anaiptol ne su asmens „pasitaisymo“
tempu, o su tokių nusikaltimų žalingumu, jų reikšme (aktualumu)
visuomenei, – tai akcentuoja kitos teorijos.
M.2. Nubaudimo netikslingumas dėl asmeninio ryšio tarp
kaltininko ir jo padarytos nusikalstamos veikos nunykimo
Ši teorija kartu su teorija, senatį grindžiančia persekiojimo ir nubaudimo
netikslingumu dėl tokio persekiojimo ar nubaudimo beprasmiškumo ar
net žalingumo saugant visuomenėje teisinę tvarką ir ramybę (t. y. nubaudimo
aktualumo visuomenei nunykimo teorija), yra vyraujanti Vokietijos
baudžiamojoje teisėje. 35
Skirtingai nuo kaltininko pasitaisymo teorijos, asmeninio ryšio tarp kaltininko
ir jo padarytos nusikalstamos veikos nunykimo teorija nereikalauja
pozityvių kaltininko asmenybės pokyčių. Ji teigia, kad neatsižvelgiant į
tai, ar įvyko kokių nors kaltininko asmenybės pokyčių nuo nusikalstamos
veikos padarymo iki senaties pritaikymo momento, praėjus pakankamai
ilgam laiko tarpui, bausti tampa beprasmiška, nes padaryta nusikalstama
34 Remiantis Bk 95 str. 1 d., nesunkiems nusikaltimams (pvz., vagystė (Bk 178 str. 1 d.), sukčiavimui
(Bk 182 str. 1 d.) senatis yra 8 metai, o labai sunkiems (pvz., Bk 135 str. 2 d.) – 25 metai.
35 Žr. Radke M. Bestrafungshindernisse aufgrund des Zeitablaufs. – Aachen: Shaker Verlag, 2001. p. 9;
S. lourie pasisako tik už ryšio nutrūkimo tarp kaltininko ir jo nusikalstamos veikos teoriją (Lourie
S., p. 58–66). A. Samble remiasi vien nusikalstamos veikos aktualumo nunykimo visuomenei teorija
(Samble A. Die Verjaerungsdiskussion im Deutschen Bundestag: ein Beitrag zur juristischen
Vergangenheitsbewaeltung. – Hamburg: kovač, 2002, p. 38). S. Zimmermannas senaties institutą
grindžia abiem šiomis teorijomis (Zimmermann S. Strafrechtliche Vergangenheitsaufarbeitung und
Verjaehrung. – Freiburg im Breisgau: edition iuscrim, 1997, p. 35).
Skirmantas Bikelis