Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

48
2. Senaties instituto baudžiamojoje justicijoje teisinė prigimtis
argumentuojama, tik konstatuojama. O tokiam konstatavimui galima paprieštarauti
remiantis jau aptartu metodu, pagal kurį riba tarp materialinių
(baudžiamumą pagrindžiančių) ir procesinių (proceso leistinumą sąlygojančių)
institutų brėžiama remiantis jų pateisinimo pagrindu. kaip jau ne
kartą buvo minėta, senaties institutą pagrindžia ilgo laiko tarpo nulemtas
asmens baudimo beprasmiškumas, o ne sąžiningo proceso negalimumas.
Pažymėtina, kad Vokietijos konstitucinis Teismas šiame sprendime patvirtino
Vokietijos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau nuo 1942 metų iki šių dienų
vienareikšmiškai nusistovėjusią senaties kaip procesinio instituto traktuotę. 85
Tokia pozicija išreiškiama ir mano analizuotuose vokiečių profesorių parengtuose
baudžiamosios teisės vadovėliuose, taip pat kai kuriose monografijose
86 . Ji tiesiogiai išreikšta ir Šveicarijos Bk, kurio 97 str. 4 d. bei 101
str. 3 d. (jos buvo pakeistos pailginant ar panaikinant senaties terminus tam
tikriems nusikaltimams) yra numatyta, kad šios nuostatos taikomos taip
pat ir nusikaltimams, padarytiems iki datų, nuo kurių įsigaliojo atitinkami
pakeitimai, su sąlyga, kad iki tol šiose dalyse minimiems nusikaltimams
nebuvo suėjusi senatis pagal galiojusią teisę.
kokie argumentai, neatsižvelgiant į mūsų numanomą siekį išvengti politiškai
nepriimtinų išvadų, yra pasitelkiami neigiant materialinę senaties prigimtį,
kuri neigiama netgi nepaisant to, kad tie patys vokiečių mokslininkai pripažįsta
būtent materialinę senaties paskirtį (užkirsti kelią beprasmiam baudimui)?
Vienas nurodomų argumentų yra tai, kad senatis negali būti siejama su
nusikalstamos veikos baudžiamumu (o tik su proceso leistinumu), nes esą
visos baustinumo sąlygos turi būti tiesiogiai susijusios su nusikalstama veika,
jos padarymo situacija ar padariniais, jos turi sudaryti bendrą nusikalstamos
veikos „kompleksą“ 87 . Priešingu atveju esą būtų pažeistas principas nullum
85 Samble A., p. 52, 54, Zimmermann S., p. 35.
86 Gropp W., p. 64,65, Roxin C., p. 908–915, Lourie S., p. 82–111. Priešingą nuomonę, ginančią materialinę
senaties prigimtį, aptikome šiose vokiškose disertacijose: Radke M., p. 34, Zimmermann S., p.
58.
87 kaip antai asmens indemnitetas (deputatų apsauga nuo atsakomybės už savo pasisakymus) laikomas
tiesiogiai susijusia su veikos situacija ir dėl to asmens baustinumą šalinančia aplinkybe, o asmens
imunitetas (asmens apsauga nuo atsakomybės už bet kokias valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas
veikas) nėra tiesiogiai susijęs su padarytomis nusikalstamom veikomis ir jų baustinumo
nešalina, o tik šalina baudžiamojo persekiojimo už jas galimybę.
Skirmantas Bikelis