Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
50<br />
2. <strong>Senaties</strong> instituto <strong>baudžiamojoje</strong> <strong>justicijoje</strong> teisinė prigimtis<br />
kaltininkui nusikalstamos veikos padarymo metu, joms yra taikomas principas<br />
nullum poena sine lege. Manytina, tas pats galioja ir senaties institutui.<br />
<strong>Senaties</strong> procesinis pobūdis grindžiamas ir kiek kitokio pobūdžio argumentais.<br />
Yra teigiama, kad senaties procesinį pobūdį parodo tai, kad ji taikoma<br />
tik įtariamiesiems, nekaltumo prezumpcijos saugomiems asmenims,<br />
kurie teisiškai nėra laikomi padariusiais nusikalstamą veiką, o tik įtariami<br />
ją padarę. Be to, senaties taikymo atveju nėra sprendžiamas asmens kaltumo<br />
klausimas 92 , ir tai rodo senaties ne materialinį, o procesinį pobūdį 93 .<br />
Tai iš pirmo žvilgsnio logiškai nuoseklus požiūris, bet, ko gero, šiek tiek<br />
paviršutiniškas. Jame nepakankamai kreipiama dėmesio į senaties instituto<br />
esmę. <strong>Senaties</strong> taikymo išeities taškas yra faktiškai padaryta nusikalstama<br />
veika, kurios padarymo klausimas taikant senatį iš esmės nekyla (nebent<br />
tik dėl kaltininko tapatybės ir jo kaltumo). Senatis yra taikoma remiantis<br />
tuo, kad nuo nusikalstamos veikos praėjęs laikas iš esmės nutrina jos asmeninę<br />
prasmę kaltininkui ir reikšmę visuomenei. Taigi taikant senatį neturi<br />
reikšmės, kas yra konkrečioje byloje įtariamuoju – tikrasis kaltininkas ar<br />
nekaltas asmuo. Praėjęs laikas suteikia pagrindą daryti išvadą, kad už padarytą<br />
veiką nėra prasmės bausti jokio asmens, taigi byla gali būti nutraukiama<br />
nesprendžiant konkretaus kaltinamojo kaltės klausimo. 94,95<br />
92 Tam mėgino paprieštarauti lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje 2k-P-100/2008, bet, kaip jau<br />
buvo minėta, tai darant nebuvo išvengta prieštaravimo nekaltumo prezumpcijos principui.<br />
93 Tokią kai kurių autorių poziciją aprašo Radke M., p. 27. Pažymėtina, kad panašios abejonės gali būti<br />
keliamos ir dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto prigimties.<br />
94 Ši argumentacija, suprantama, netiktų, jei būtų remiamasi asmens pasitaisymo, kaip senaties pagrin-<br />
dimo, teorija.<br />
95 Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo aptarta anksčiau, lietuvos teismų praktikoje senaties terminų<br />
suėjimas nėra laikomas privalomu bylos nutraukimo pagrindu ir teismas turi teisę net ir suėjus<br />
senaties terminams baigti nagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti išteisinamąjį nuosprendį arba, nustatęs,<br />
kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, nagrinėjimą pabaigti nutartimi nutraukti bylą dėl<br />
senaties terminų suėjimo.<br />
Skirmantas Bikelis
Change language