Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
96<br />
5. <strong>Senaties</strong> taikymo teisinės pasekmės<br />
grįstų abejonių. 153 kaip minėta, tokios problemos kyla ir dėl baudžiamosios<br />
bylos nutraukimo suėjus senaties terminams. Taigi, jei senaties terminų<br />
suėjimo konstatavimas galimas tik visiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes,<br />
o išvada dėl nusikalstamos veikos padarymo tolygi asmens pripažinimui<br />
kaltu, tuomet, kai įtariamas ar kaltinamas asmuo yra nustatytas, senaties<br />
klausimai turėtų būti sprendžiami priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiais<br />
atvejais (esant nustatytam įtariamajam, kaltinamajam) senatis turėtų<br />
būti ne pagrindas nutraukti bylą nepriėmus nuosprendžio, bet pagrindas<br />
kaltu pripažintą asmenį atleisti nuo bausmės. Tuomet, kai įtariamasis nėra<br />
nustatytas, ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutraukiamas suėjus senaties<br />
terminams. Tai turėtų numatyti specialus ikiteisminio tyrimo pagrindas<br />
BPk 212 straipsnyje.<br />
lietuvos įstatymuose nėra sureguliuotas nusikalstama veika padarytos<br />
žalos atlyginimo suėjus senaties terminams klausimas. Tačiau jis yra<br />
išspręstas teismų praktikoje. kitaip nei priimant išteisinamąjį nuosprendį,<br />
kuriuo konstatuojama, kad asmuo nedalyvavo padarant nusikalstamą<br />
veiką, kai yra iš esmės išsprendžiamas nusikalstama veika padarytos žalos<br />
atlyginimo klausimas, pagal lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą<br />
praktiką priimant nutartį dėl bylos nutraukimo suėjus senaties terminams,<br />
klausimas dėl civilinio ieškinio nėra sprendžiamas iš esmės. Civilinio ieškinio<br />
klausimas sprendžiamas analogiškai, kaip ir priimant išteisinamąjį<br />
nuosprendį, kuriuo yra konstatuojama, kad asmens padarytas pažeidimas<br />
neturi visų nusikalstamos veikos požymių, – jį paliekant nenagrinėtą (BPk<br />
115 str. 3 d. 2 p.):<br />
BPK aiškiai nenustatyta, kaip turėtų būti išsprendžiamas civilinis ieškinys,<br />
kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio<br />
senaties terminui. Kita vertus, kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad<br />
BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas nutraukti pradėtą<br />
baudžiamąjį procesą, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties<br />
terminai, iš esmės reiškia ir reikalavimą nutraukti byloje pareikšto civilinio<br />
ieškinio nagrinėjimą. Civilinis ieškinys <strong>baudžiamojoje</strong> byloje yra baudžiamo<br />
153 Žr. Ažubalytė R. Diskrecinio baudžiamojo persekiojimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės<br />
santykis // Jurisprudencija. 2006, Nr. 1(79); Baranskaitė A. Taikos sutartis <strong>baudžiamojoje</strong> teisėje:<br />
atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. – Vilnius:<br />
Teisinės informacijos centras. 2007.<br />
Skirmantas Bikelis
Change language