Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

70
4. Senaties instituto teisinio reguliavimo ypatumai nacionaliniuose įstatymuose
lapkričio 12 d. priimtoje nutartyje. Teismas konstatavo, kad patraukimo
baudžiamojon atsakomybėn bei senaties institutai yra materialinės teisės
dalykas ir kad materialinėje baudžiamojoje teisėje teisiškai reikšmingi yra
tik du dalykai – nusikaltimo padarymas ir sankcijos pritaikymas. Teismas
pasirėmė konstitucijos 31 str. 1 d., numatančia, kad asmuo laikomas nekaltu,
kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu
teismo nuosprendžiu, ir padarė išvadą, kad baudžiamoji atsakomybė
siejama su asmens pripažinimu kaltu ir apkaltinamojo nuosprendžio
priėmimu, tad ir senaties terminai turėtų būti skaičiuojami iki šio momento.
Ši pozicija vėliau buvo atspindėta ir kuriant Bk 95 str. loginiu požiūriu,
mano nuomone, lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė klaidą, nes iš
teismo išdėstytos loginės sekos (ir konkrečiai iš nekaltumo prezumpcijos)
turėtų išplaukti, kad teisiškai reikšmingas momentas yra apkaltinamojo
nuosprendžio įsiteisėjimas, o ne jo priėmimas. Būtent taip, kaip minėta,
yra numatyta Rusijos ir Ukrainos baudžiamuosiuose įstatymuose. kita vertus,
nors ir netinkamai argumentuota, išvada, prie kurios priėjo teismas (o
vėliau pasirėmė įstatymų leidėjas formuluodamas Bk 95 str.), laikytina teisinga.
Jai paaiškinti galima pasiremti Šveicarijos Aukščiausiojo Teismo, taip
pat sprendusio senaties terminų pabaigos klausimą, išdėstytais motyvais.
Šis teismas sprendė kiek kitokią dilemą – ne tarp priimto ir įsiteisėjusio
nuosprendžio, bet tarp surašyto ir paskelbto nuosprendžio:
Apskritai yra įprasta laikyti, kad nuosprendis gali turėti teisinės reikšmės tik
tuomet, kai jis yra paskelbtas. Ir nors tik paskelbimas sukelia teisines pasekmes
bylos šalims, tai netrukdo kai kurias nuosprendžio teisines pasekmes sieti su
kiek ankstesniu – nuosprendžio surašymo – momentu. Tai grindžiama tuo,
kad teisėjas turi priimti sprendimą remdamasis nuosprendžio surašymo metu
esančiomis aplinkybėmis, o jo galimybės nustatyti nuosprendžio paskelbimo
momentą yra ribotos. Įvertinti, ar nusikalstamai veikai yra suėję senaties terminai,
teisėjas gali tik priimdamas savo sprendimą. Juolab kad teisėjas negali
tiksliai žinoti, kada kaltinamajam bus paskelbtas raštiškas nuosprendis. 118
Šie motyvai puikiausiai tinka paaiškinti, kodėl senaties pritaikymo klausimas
gali būti sprendžiamas priimant nuosprendį, o ne jam įsiteisėjant.
Nuosprendžio įsiteisėjimo momentą ir jo metu būsiančias aplinkybes, ku-
118 Ten pat.
Skirmantas Bikelis