Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
5. <strong>Senaties</strong> taikymo teisinės pasekmės<br />
skiriasi nuo išteisinamojo nuosprendžio, nes tik išteisinamasis nuosprendis<br />
reiškia, kad asmuo yra nekaltas, t. y. arba nebuvo padaryta veika, turinti<br />
nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba neįrodyta, kad kaltinamasis<br />
dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (kasacinė byla Nr. 2k-P-<br />
100/2008). kita vertus, kartu stengiamasi sudaryti įspūdį, kad tokiu atveju<br />
nėra paneigiama nekaltumo prezumpcija. kaip teigiama apžvalgoje, baudžiamosios<br />
bylos nutraukimas nepaneigia Lietuvos Respublikos Konstitucijos<br />
31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos<br />
6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos asmens<br />
nekaltumo prezumpcijos (kasacinė byla Nr. 2K29/2010). Vis dėlto tai, kad<br />
nutraukiant procesą asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, dar nereiškia,<br />
jog tam tikrais atvejais nustačius, kad suėjo senaties terminai, teismas<br />
negali konstatuoti kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių ar vertinti<br />
jų atitikties baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties<br />
požymiams 151 . V. Piesliakas su e. Riaubaite savo straipsnyje taip pat<br />
teigia, kad „nutraukiant baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio<br />
priėmimo senaties konstatuojamas nusikalstamos veikos padarymas. Tai<br />
leidžia neginčytinai pripažinti asmenį kaltu dėl nusikaltimo, tačiau BPk<br />
307 straipsnis neleidžia vartoti šio termino kituose procesiniuose dokumentuose<br />
išskyrus apkaltinamąjį nuosprendį. Taigi kaltininkas pripažįstamas<br />
padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nepripažįstamas kaltu jo padarymu“ 152<br />
(pajuodinta mano).<br />
Pažymėtina, kad galiojantis BPk numato atvejį, kada teismas gali (tiksliau<br />
– privalo) konstatuoti, jog yra įrodyta, kad asmuo yra padaręs nusikalstamą<br />
veiką, ir spręsti dėl iš to išplaukiančių teisinių pasekmių (baudžiamojo<br />
poveikio priemonių, žalos atlyginimo priteisimo) taikymo nepriėmęs<br />
apkaltinamojo nuosprendžio – kai yra priimamas nuosprendis, kuriuo<br />
asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės (BPk 303, 305 str.).<br />
Mokslinėje literatūroje atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės <strong>institutas</strong><br />
nekaltumo prezumpcijos požiūriu sukelia daug, mano nuomone, pa-<br />
151 Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas<br />
negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalga // lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teismų praktikos<br />
apibendrinimo departamentas, 2010 m. birželio 7 d.<br />
152 Piesliakas V., Riaubaitė E. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis teorijoje ir teismų praktikoje<br />
// Justitia. 2010, Nr. 2(74), p. 16.<br />
Skirmantas Bikelis<br />
95
Change language