Senaties institutas baudžiamojoje justicijoje - Teisės institutas

90
4. Senaties instituto teisinio reguliavimo ypatumai nacionaliniuose įstatymuose
kaltininkas nuolat daro poveikį ir kurios vadinamos trukmės deliktais 143 .
kaip pabrėžia baudžiamosios teisės specialistai, padėties ir trukmės deliktams
taikomos skirtingos senaties pradžios nustatymo taisyklės. kitaip
tariant (vėl lietuviškais terminais), tęstiniams ir trunkamiesiems nusikaltimams
senatis turi būti skaičiuojama skirtingai. 144
kad trunkamiesiems nusikaltimams senatis skaičiuotina nuo kaltininko
veikos pabaigos (ne priešingos teisei situacijos pabaigos), plenarinėje
sesijoje išaiškino ir lietuvos Aukščiausiasis Teismas: 2010 m. liepos 9 d.
nuosprendžiu A. P. buvo nuteista pagal Bk 294 str. 1 d. už savavaldžiavimą
už tai, kad 2001 metais, nuo birželio iki liepos mėnesio (tikslesnis laikas
nenustatytas), nesilaikydama įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdydama
savo ginčijamą tariamą teisę į nukentėjusiajai S. P. priklausančias
patalpas – tris kambarius, koridorių ir virtuvę name Vilniuje, tyrimo nenustatytam
asmeniui nurodė užmūryti duris, taip savavališkai uždraudė S. P.
naudotis jai priklausančiomis patalpomis, dėl to ši iki 2008 m. vasario 1 d.
neturėjo savo gyvenamosios vietos.
Pagal nusikaltimo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią Bk redakciją
Bk 294 str. 1 d. numatytam nusikaltimui buvo numatytas tik 5 metų
senaties terminas. lAT atkreipė dėmesį, kad labai svarbu nustatyti paskutinės
nuteistosios veikos laiką, o ne neteisėtos būklės pabaigos momentą:
„nustatant savavaldžiavimo tęstinumą ar trunkamumą, būtina atsižvelgti,
kokiais konkrečiai veiksmais savavališkas teisės vykdymas įvardijamas. kaltinamajame
akte veikos požymis konkretizuotas kaip nurodymas užmūryti
duris, taip uždraudžiant nukentėjusiajai naudotis jai priklausančiomis patalpomis
ir užvaldant bute buvusį jos turtą. Šis veiksmas padarytas 2001 m.
nuo birželio iki liepos mėn. Jokių kitų pasikartojančių veiksmų, kuriais A. P.
būtų tęsusi savavališkus veiksmus, arba veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti
apie trunkamąjį veikos pobūdį, kaltinamajai neinkriminuota. iš teismų
priimtų sprendimų matyti, kad pirmosios instancijos teismas trunkamąjį,
o apeliacinės instancijos teismas tęstinį veikos pobūdį identifikavo pagal
tai, kad nukentėjusioji iki šiol negali naudotis savo patalpomis ir daiktais,
143 Wessels J. Baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. Baudžiamoji veika ir jos struktūra. – Vilnius: eugrimas,
2003, p. 32.
144 Žr. Bock D. ir Lackner/ Kühl, ibid.
Skirmantas Bikelis