SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

6 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Žlugus pasaulinei paklausai, žmonės neteko darbo daugelyje pramonės šakų. AfDB (2009c) praneša, kad krizės metu Afrikoje
Į pietus nuo Sacharos skurstančiųjų padaugės mažiausiai 27 milijonais, pažeidžiamų darbo vietų skaičius išaugs 28 milijonais,
daugiausiai gavybos, bet taip pat ir gamybos sektoriuose, o bedarbių skaičius padidės 3 milijonais. Pastarojo meto vertinimai
rodo, kad reikšmingai mažėja darbo valandų, todėl darbuotojai yra priversti užsiimti mažiau našia veikla arba trauktis Į neoficialų
sektorių, kur vyrauja didelė bedarbystė ir pajamų nesaugumas 46 .
Krizės įveikimo strategijos namų ūkių lygmenyje. Tiesioginis poveikis namų ūkiams taip pat priklauso nuo turimų lėšų, pajamų
diversifikavimo, santaupų ir vietos minimalių socialinės apsaugos sistemų, kaip antai laidotuvių asociacijų. Kainų pokyčiai veikia
tiek sistemos gamintojus, tiek vartotojus. Sumažėjusi pasaulinė prekių paklausa mažina kainas ir atitinkamai gamintojų pajamas.
Kainų mažėjimas duoda naudos vartotojams, bet, deja, jis niekada nebūna iki galo perduodamas ir ilgai užtrunka, kol pasiekia
galutinius vartotojus 47 . Maisto kainų infliacija labai didelė ir laikui bėgant sukels sunkumų užtikrinant apsirūpinimą maistu bei
sumažins skurstančiųjų ne maistui skirtas išlaidas, kaip antai švietimui ir sveikatai.
Namų ūkių krizės įveikimo strategijas silpnose šalyse sudaro turto ir draudimo mechanizmų derinys. Siekdamos įveikti krizę, šeimos
veikiausiai parduos turtą, nebeleis vaikų Į mokyklą, mažins išlaidas sveikatos apsaugai ir maistui, rinkdamosi žemesnės kokybės
mažiau kaloringus produktus. Ši padėtis sukuria užburtą ratą, mažinantĮ jaunesniosios kartos galimybes išlipti iš skurdo. Yra tikimybė,
kad pasibaigus krizei vaikai nebegrįš Į mokyklą arba nebesugebės užpildyti dėl nelankymo atsiradusios žinių ir gebėjimų spragos.
Tuo tarpu mažesnis vaikų suvartojamo maisto kiekis gali sukelti negrįžtamų padarinių (6.3 langelis) 48 .
6.3 langelis. Neigiami sukrėtimai ir socialinė apsauga, jų vaidmuo oficialioms ir neoficialioms
finansinėms institucijoms
Abena D. Oduro, Ganos universiteto Ekonomikos fakultetas
Objektyvūs rizikos Afrikoje rodikliai – tai lietaus kritulių nepastovumas, pasėlių kainų sezoniškumas ir žemės ūkių, neturinčių
prieigos prie švaraus geriamo vandens ir sanitarinių sąlygų, skaičius. Dar vienas rizikos ir sukrėtimų, su kuriais susiduriama
Afrikoje, masto ir pobūdžio rodiklis yra pačių šalių registruojamų sukrėtimų dažnumas. Pavyzdžiui, Tanzanijoje, maždaug du
trečdaliai Kilimandžare ir Ruvumoje tirtų kaimo namų ūkių pranešė, kad per penkerius metus patyrė sukrėtimų, paveikusių
jų pragyvenimo šaltinius (Sango et al., 2007).
Namų ūkiai dažniausiai patiria daugiau nei vieną sukrėtimą. Didele dalimi urbanizuotame Ganos rajone Temoje dauguma
namų ūkių pranešė dviejų metų laikotarpiu patyrę vieną arba du sukrėtimus. Šie duomenys skiriasi nuo didžia dalimi
kaimiško rajono Builsos, kur daugiau nei pusė namų ūkių pranešė per dvejus metus patyrę daugiau nei keturis sukrėtimus.
Dabartinė pasaulinė krizė ir jos poveikis Afrikos ekonomikoms sukuria ir taip rizikingoms bendruomenėms ir namų ūkiams
papildomą rizikos ir nežinomybės aspektą.
Neigiami sukrėtimai turi tiek trumpalaikį, tiek ilgalaikĮ poveikį. Pavyzdžiui, po neigiamo klimato sukrėtimo Dramblio
Kaulo Krante sumažėjo berniukų ir mergaičių mokyklos lankomumas. Sukrėtimą patyrusiose vietovėse padažnėjo vaikų
nepakankamos mitybos atvejų (Jensen, 2000).
Po sukrėtimo sumažėjusios investicijos Į vaikų švietimą ir sveikatą gali turėti ilgalaikių neigiamų padarinių. Vartojimo
sumažėjimas reiškia, kad kai kurie namų ūkiai arba asmenys gali nuskursti arba likti skurde, jei jau skursta. Kai kuriose šalyse
gali būti labai žymus laikinai skurstančiųjų – žmonių, kurie kartais skursta, o kartais ne, skaičius.
Stengdamiesi įveikti neigiamų sukrėtimų padarinius, namų ūkiai mažina vartojimą ir eikvoja turtą. Namų ūkiai taiko
įvairiausias rizikos valdymo ir neigiamų sukrėtimų padarinių įveikimo priemones. Šie įveikimo mechanizmai daugiausiai
priklauso nuo šeimyninių (branduolinių ir išplėstinių) bei kitų tinklų ir savidraudos (pavyzdžiui, turto pardavimo). Tam tikrais
atvejais pasitelkiamos visuomeninės socialinės apsaugos sistemos, taip pat oficialios kredito ir draudimo priemonės.
46
Pasaulio bankas 2009a.
47
UPI 2009b.
48
Pasaulio bankas 2009b.
88