SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms
4.1 SUNKIOS SOCIALINĖS KRIZĖS PASEKMĖS
2008–2009 m. krizės poveikis Afrikai Į pietus nuo Sacharos skiriasi tiek kiekvienoje šalyje, tiek vidiniuose šalių regionuose, nors jos
mastą sunku įvertinti, nes trūksta duomenų arba jie gaunami pavėluotai. 6.6 pav. atvaizduota, kaip veikia krizė ir kaip ją sustiprina
valstybės institucijų silpnumas. 2008–2009 m. krizė turi tiesioginĮ poveikĮ valstybės institucijoms ir nevalstybiniams veikėjams.
Bendras valstybės institucijų ir nevalstybinių veikėjų krizės įveikimo strategijų efektas lemia krizės padarinius socialinei gerovei.
6.6 paveikslas. Krizės poveikis socialinei gerovei
Finansų krizė
Valstybės silpnumas
Perdavimo kanalai: pervedimai, pagalba, prekyba,
kapitalo srautai
Poveikis valstybės institucijoms priklauso
nuo valstybės silpnumo, maisto ir
kuro krizės padarinių ir struktūrinio
pažeidžiamumo
Poveikis nevalstybiniams veikėjams,
kaip antai namų ūkiams, pilietinei visuomenei
ir ekonominėms institucijoms, priklauso nuo
maisto ir kuro krizės poveikio, santaupų, pajamų
diversifikavimo ir turto
Politinis atsakas, išlaidų socialinėms
paslaugoms mažinimas, infliacija,
socialinės apsaugos sistemų
nebuvimas
Krizės įveikimo strategijos:
vaikai nebeleidžiami Į mokyklas,
parduodamas turtas, dirbama
neoficialiame sektoriuje
Poveikis socialinei gerovei: (skurdas,
švietimo ir sveikatos padėtis, konfliktai)
Chen ir Ravaillon (2009) teigia, kad finansų krizė ir maisto bei kuro kainų smailės 2009 m. padidins nuskurdusių žmonių skaičių
53–64 milijonais, skaičiuojant žmones, gyvenančius atitinkamai už 2 arba 1,25 JAV dolerio per dieną. Manoma, kad 2009 m. šalys
Į pietus nuo Sacharos neteks mažiausiai 50 milijardų JAV dolerių pajamų. Taip pat prognozuojama, kad padidės kūdikių ir vaikų
mirtingumas. Friedman ir Schady (2009) skaičiuoja, kad Afrikoje Į pietus nuo Sacharos kūdikių mirčių skaičius dėl krizės gali padidėti
30–50 tūkstančių. IFPRI prognozuoja, kad Afrikos Į pietus nuo Sacharos nepakankamai besimaitinančių vaikų dalis išaugs nuo
penktadalio 2005 m. iki ketvirtadalio 2020 m.
Skaudžiausias sukrėtimų pasekmes jaučia skurstančios namų ūkiams vadovaujančios moterys, ūkininkai, gamyklų darbininkai,
neoficialių paslaugų teikėjai, taip pat dėl karo šalies viduje perkelti asmenys ir karo pabėgėliai. UNRISD tyrime 44 pabrėžiama, kad namų
ūkiams vadovaujančios moterys didina savo darbo krūvĮ ir turi mažiau laiko ilsėtis bei pasirūpinti šeimos sveikata ir ligoniais.
Pasaulio banko prezidento pavaduotoja Afrikos regionui Obiageli Ezekwesili 2009 m. gegužę pasakė, kad „pasaulio ekonomikos krizė
labai sumažins Afrikos moterų asmenines pajamas ir jų namų ūkių valdomus biudžetus – tai ypač skaudžiai atsilieps mergaitėms [...].
Skurdas ateina moters veidu, ir pasaulinis ekonomikos nuosmukis reikšmingai paveiks moteris, nes vis daugiau jų netenka darbo.
ir jų namų ūkių pajamos mažėja 45 .“ Pasaulio banko tyrimas rodo, kad jau sumažėjo Ugandos namų ūkių pajamos ir Madagaskaro
pajamos iš žemės ūkio – abiejose šalyse pirmiausiai bus taupoma mergaičių švietimo sąskaita. O. Ezekwesili taip pat pastebi, kad
„krizė Afrikoje palieka moterims mažesnĮ darbo vietų pasirinkimą. Afrikoje daugelyje Į eksportą orientuotų pramonės šakų [...] dėl
krizės darbo netenka moterys, o ne vyrai. Lėšos, kurias moterys gali skirti namų ūkių išlaikymui, mažėja dėl retesnių emigrantų
perlaidų ir griežtėjančių mikrofinansavimo sąlygų.
Silpnų šalių vyriausybių gebėjimą duoti atsaką krizei sumažino ne tik silpnumas, bet ir ankstesnės maisto bei kuro krizės: kai
maistą ir naftą importuojančios silpnos šalys pajuto realius krizės padarinius, jos jau buvo labai įtemptoje padėtyje su ribotomis
pajamomis ir investicijomis.
44
UNRISD 2006.
45
Pasaulio bankas 2009d.
87
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI