SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
5 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Šiuo aspektu skatinant plėtrą tokiomis silpnumo aplinkybėmis pirmiausiai reikėtų išanalizuoti, kas jau sudaro sąlygas<br />
gerovei, ir pragmatiškai tęsti darbą su šiais veiksniais ir remtis jais. Tam beveik neabejotinai teks bendradarbiauti su įvairiais<br />
nevalstybiniais veikėjais, kaip antai saviauklos asociacijomis, vietos pilietinės visuomenės organizacijomis, karinėmis<br />
grupuotėmis ir vietos verslo tinklais. Tokio bendradarbiavimo plėtros paskirtis yra stiprinti gerovės socialinių sąlygų teigiamus<br />
aspektus ir kreipti minėtas organizacijas ir institucijas nuo žalingos praktikos ir procedūrų.<br />
Taikant šią gerovės sistemą neatidėliotinas prioritetas silpnose ir žlugusiose šalyse yra nustatyti, kurios grupės dėl valstybės<br />
žlugimo yra pažeidžiamiausios ir labiausiai jaučia gerovės trūkumą. Šia Į gerovę orientuoto bendradarbiavimo darbotvarke<br />
galima paremti pirmuosius žingsnius pertvarkant pagrindinĮ socialinĮ kontraktą ir veiksmingo valdymo pamatus.<br />
Socialinės ir ekonominės sistemos – suprantamos kaip sudėtinė funkciškai tarpusavyje susijusių valstybinių ir nevalstybinių<br />
veikėjų visuma – atsparumą formuoja visų jos sudėtinių dalių atsparumas atliekant savo funkcijas, jų abipusė įtaka ir jų gebėjimas<br />
konstruktyviai sąveikauti siekiant valdyti visą sistemą ir jos trajektoriją. Atsparumo samprata gali būti naudingai taikoma visuose<br />
socialinės ir ekonominės sistemos lygmenyse, pradedant namų ūkiais ir vietos bendruomenėmis, ir baigiant valstybinėmis<br />
institucijomis 9 .<br />
Valstybinės institucijos yra esminė šios sudėtinės sistemos dalis. Socialinės ir ekonominės sistemos atsparumas gali būti užtikrinamas<br />
arba stiprinamas skirtinguose jos lygmenyse taikant įveikimo ir prisitaikymo strategijas 10 . Tuo pačiu metu valstybė formuoja kitų<br />
socialinių struktūrų atsparumą, nes ji visuomenėje nustato valdymo mechanizmus, tiekia visuomenines prekes, teikia pagrindines<br />
paslaugas ir užtikrina piliečių saugumą bei apsaugą – visi šie elementai būtini didinant žmonių galimybes (žr. 5.1 pav.)<br />
5.1 paveikslas. Valstybės silpnumo ir socialinio-ekonominio atsparumo sąveika<br />
Išoriniai sukrėtimai<br />
Poveikis valstybei (visuomeninės<br />
prekės, valstybės biudžetas,<br />
finansinis balansas)<br />
Poveikis nevalstybinėms<br />
institucijoms ir veikėjams: namų<br />
ūkiams, pilietinei visuomenei,<br />
ekonominėms institucijoms<br />
Išoriniai<br />
sukrėtimai<br />
Politinis atsakas<br />
Socialinių ir ekonominių sistemų<br />
atsparumas<br />
Prisitaikymo ir įveikimo<br />
strategijos<br />
Žmonių ir socialinė gerovė<br />
Tuo tarpu valstybės silpnumas gali sumažinti socialinių ir ekonominių sistemų atsparumą. Ekonomikos ir žmonių vystymasis,<br />
atsparumas ir valstybės institucijų stiprinimas yra glaudžiai susiję. Ekonomikos plėtra gali sustiprinti valstybės pajėgumą ir sukurti<br />
„valstybės“ poreikį, o veikiančių ir teisėtų valstybės subjektų formavimosi procesai ir elementai gali padėti žmonėms užsiimti<br />
ekonomine veikla ir siekti savo gerovės net vykstant pokyčiams.<br />
Valstybės institucijų pajėgumo ir raidos negalima analizuoti atskirai nuo kitų veiksnių. Jei, pavyzdžiui, namų ūkiai arba bendruomenės,<br />
susidūrusios su išoriniais sukrėtimais, geriau taiko veiksmingas įveikimo strategijas, dėl to sumažėja jų išreiškiamų politinių<br />
reikalavimų apimtis ir skubumas. Socialinis atsparumas gali daryti poveikĮ ir tarpininkauti valstybės silpnumui 11 . Todėl valstybė<br />
gali būti veiksmingai kuriama visuose socialinės ir ekonominės sistemos lygmenyse, o ne tik valstybės institucijose.<br />
9<br />
Apie atsparumo analizės taikymą namų ūkių lygmenyje žr. Alinovi et al. (2009).<br />
10<br />
Engberg-Pedersen et al. 2008.<br />
11<br />
Engberg-Pedersen et al. 2008.<br />
74
Change language