6 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 6.2 paveikslas. Eksportas labiausiai sumažėjo Afrikoje Į pietus nuo Sacharos KINIJOS IMPORTAS 120 Lotyn Amerika 110 Blízky východ a severná Afrika 100 90 Silpnos Afrikos nuo Sacharos šalys 80 70 Afrika į pietus nuo Sacharos 60 Pasaulis 50 40 30 20 ES IMPORTAS 110 Lotyn Amerika 100 90 80 70 60 Afrika į pietus nuo Sacharos Silpnos Afrikos nuo Sacharos šalys Afrika į nuo Sacharos Pasaulis 50 40 JAV IMPORTAS 150 130 110 90 70 Lotyn Amerika Artimieji Rytai ir Šiaurės Afrika Silpnos Afrikos nuo Sacharos šalys Afrika į nuo Sacharos Pasaulis 50 30 Pastaba: 2008 m. rugsėjis = 100 Šaltinis: Pasaulio prekybos atlasas. 80
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms Taip pat tikėtina, kad finansų krizė sumažino galimybes finansuoti pasaulio prekybą. Afrikos Į pietus nuo Sacharos, ypač silpnų šalių, įmonės labiau nei kitos priklauso nuo prekybos finansavimo. Daugelis Afrikos Į pietus nuo Sacharos įmonių yra priklausomos nuo paskirties šalių akredityvų, dažniausiai dėl neišsivysčiusių vidaus finansų sistemų ir savifinansavimo stygiaus. Esant dideliam neapibrėžtumui ir trūkstant pasitikėjimo, šie tiekėjai sumažino savo riziką ir pristabdė skolinimą. Labiau kenčiančios įmonės ir šalys laikomos rizikingesnėmis. Taigi kredito normavimas, didinantis prekybos sąnaudas, pristabdė silpnų Afrikos Į pietus nuo Sacharos šalių eksportą. Analizės 19 , pagrįstos 117 sisteminių krizių 20 ir dvišalės prekybos duomenimis, rodo, kad dabartinė krizė gali turėti labai neigiamą poveikĮ Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių eksportui. Visų pirma, ankstesnių finansinių krizių ir recesijų poveikis Afrikos Į pietus nuo Sacharos eksportui būdavo sunkesnis ir tęsdavosi ilgiau, jei prekybos partneris būdavo pramoninė šalis. Antra, Į pietus nuo Sacharos esančios Afrikos šalys patyrė skaudesnius ir ilgiau trunkančius padarinius nei kiti regionai, kai krizės veikė jų paskirties rinkas. Taip yra ne tik dėl to, kad jų eksporto krepšeliuose pirminiai produktai sudaro per didelę dalį, bet ir dėl mažesnio Afrikos Į pietus nuo Sacharos gamybos eksporto, kuriame dominuoja mažesnės pridėtinės vertės gaminiai, konkurencingumo. Sunkūs padariniai jaučiami tiek Afrikos Į pietus nuo Sacharos gamybos, tiek žaliavų eksporto sektoriuose (žr. 6.3 pav.) Pažeidžiamumą didina ir menkai išplėtota infrastruktūra, kuri didina išlaidas (muitai, biurokratija, pasienio kontrolė). Priešingai, norėdamos išnaudoti ekonominės krizės teikiamas galimybes, įmonės turi atrasti nišas, kurti kokybiškesnius gaminius arba kilti vertės grandine. Bet tam reikia tinkamo žmogiškojo kapitalo, kurio silpnose šalyse trūksta. 6.3 paveikslas. Afrikos Į pietus nuo Sacharos pirminės ir gamybos produkcijos eksportas po finansų krizės šalyse partnerėse Perteklinės prekybos koeficientas 0,5 0,3 0,1 -2 -1 -0,1 1 2 3 4 5 6 7 8 -0,3 -0,5 Gamybos produkcija Pirminė produkcija -0,7 Šaltinis: Berman ir Martin 2009. Metai po krizės Pastaba: Grafike vaizduojamas Afrikos eksporto nuokrypio po finansų krizės, įvykusios t = 0 metais, santykis su vidutiniu nuosmukio poveikiu. Perteklinės prekybos koeficientas y ašyje rodo Afrikos Į pietus nuo Sacharos dvišalio eksporto nuokrypį, atsiradusĮ dėl finansų krizės šalyse partnerėse, lyginant su vidutiniu nuokrypiu: teigiamas (neigiamas) perteklinės prekybos koeficientas reiškia, kadfi n a n s ų krizės šalyje partnerėje poveikis Afrikos eksportui yra labiau teigiamas (neigiamas), nei vidutinis poveikis eksportui. 3.3 MAŽĖJANTYS PAGALBOS SRAUTAI – VENGTINAS SCENARIJUS 2005 m. Glenyglse vykusiame G8 viršūnių susitikime buvo pažadėta didinti pagalbą Afrikos šalims – šis pažadas buvo pakartotas ir patvirtintas paskesniuose tarptautiniuose susitikimuose. Tačiau 2008–2009 m. sukelta pasaulinė recesija verčia suabejoti realia EBPO-PVK donorų teikiamų pagalbos priemonių raida. Siekiant finansuoti finansinio stimuliavimo paketus, skirtus vidinei paklausai šalyse donorėse palaikyti, pagalbos biudžetai gali būti sumažinti lyginant su 2008 m. pasiektu aukščiausiu tašku. Pirmieji kai kurių EBPO-PVK šalių narių požymiai neteikia daug vilčių. Airijos vyriausybė paskelbė 22 % mažinsianti šiems metams numatytą pagalbos biudžetą. 2009 m. Italija gali perpus sumažinti savo pagalbos biudžetą, pasiekdama neigiamą visų laikų rekordą 21 . Trumpalaikėje ir vidutinėje perspektyvoje dėl pastarojo meto biudžetų deficito atitinkamą poveikĮ pajus ir daugumos išsivysčiusių šalių pagalbos biudžetai. Taigi artimiausioje ateityje galima tikėtis išlaidų mažinimo arba didesnių palūkanų. Ankstesnės krizės, kurios nebuvo tokios globalios, rodo, kad susidūrę su didesne recesija donorai linkę reikšmingai mažinti pagalbos biudžetus. Pavyzdžiui, po 1991 m. Šiaurės šalių bankų krizės labai sumažėjo Norvegijos, Švedijos ir Suomijos pagalbos išmokos. 19 Berman ir Martin (2009), skaičiuodami reakcijas Į impulsus, taiko sunkio modelį. Šiuo atveju Afrika Į pietus nuo Sacharos analizuojama kaip visuma, nes trūksta patikimų skirtingų laikotarpių duomenų iš silpnų šalių grupės. Daugiau informacijos pateikiama jų grindžiamajame dokumente 1B tome. 20 Sisteminė krizė apibrėžiama kaip įvykis (kuris gali tęstis kelerius metus), kai išsemiamas beveik visas arba visas bankų kapitalas. Naudojami 1972–2002 m. dvišalės prekybos ir finansų krizės duomenys. 21 Žr. One 2009. 81 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Change language