SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Išvados – prioritetai ir rekomendacijos<br />
Pagalbos agentūros ir tarptautinės institucijos dažnai pasirenka trumpalaikes korekcines priemones arba pagal savo institucines<br />
pareigas susitelkia ties vienu konkrečiu klausimu 5 . Jungtinės Valstijos, kaip ir ES, taip pat taiko įvairią politiką, bet šios valstybės<br />
istorija kitokia, ir ji geografiškai yra gerokai toliau, nepaisant jos atgijusio susidomėjimo Afrika Į pietus nuo Sacharos 6 . Kinija ir arabų<br />
šalys daugiau dėmesio skiria infrastruktūros stiprinimui ir tiesioginėms užsienio investicijoms Į žemę, bet šalims gavėjoms tai gali<br />
tapti tiek palaiminimu, tiek prakeiksmu. ES taip pat gali stiprinti infrastruktūrą, bet turėtų sutelkti savo pastangas Į žmogiškojo ir<br />
socialinio kapitalo bei institucijų plėtrą, nes tai yra ES santykinio pranašumo sritys.<br />
1.2 ES INTERVENCIJOS NEPALANKIOMIS PASAULINĖMIS APLINKYBĖMIS POREIKIS<br />
Didinant atsparumą svarbiausia mobilizuoti vidaus išteklius ir stiprinti valstybės institucijas bei socialinę sanglaudą. Beveik visada<br />
abu šiuos tikslus silpnoms šalims sunku pasiekti. Todėl nors ES įsikišimas reikalingas, kova su Afrikos Į pietus nuo Sacharos silpnumu<br />
yra didelis ir rizikingas iššūkis.<br />
Tačiau tiek donorams, tiek gavėjams neveiklumas irgi daug kainuoja. Silpnos šalys šią kainą sumoka menka žmonių socialine raida<br />
ir saugumo stoka, susijusia su ilgalaikiais plėtros atotrūkiais. <strong>Europa</strong> taip pat gali pajusti labai neigiamus šalutinius poveikius, nes<br />
yra geografiškai arti Afrikos ir jos problemų, kaip antai demografinio sprogimo, pabėgėlių, nelegalios prekybos, kontrabandos,<br />
lytinės prievartos ir piratavimo.<br />
Ši užduotis yra sunki ir dėl to, kad ES tenka dirbti su silpnomis šalimis išlaikant pagarbą jų nacionaliniam suverenumui. Silpnos šalys<br />
retai būna atskaitingos savo piliečiams, bet reikėtų suteikti joms galimybę prisiimti atsakomybę už savo vykdomą politiką. Nedidelis<br />
teisėsaugos pajėgumas mažina mokesčių surinkimą, o nesugebėjimas veiksmingai valdyti vidaus išteklių silpnina nepriklausomybę<br />
ir valdymo pajėgumą.<br />
Darbas su silpnomis valstybėmis dar pasunkėjo 2009 m. ekonomikos ir finansų krizės metu. Silpnos šalys pajuto reikšmingus krizės,<br />
kurios nesukėlė, padarinius, ir dėl to veikiausiai dar daugiau valstybių atsidurs silpnumo situacijose ir bus dar sunkiau iki numatyto<br />
2015 m. termino pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus. Krizė tapo stipriu neigiamu sukrėtimu vienam žmogui tenkančioms<br />
pajamoms ir atėjo iš karto po kitų dviejų silpnas šalis nuniokojusių krizių: maisto ir kuro. Kadangi šios trys krizės beveik sutapo, jų<br />
poveikis išaugo kelis kartus, ir kritinės situacijos tapo labiau taisykle, nei išimtimi. Silpnose situacijose atsidūrusios šalys, bandydamos<br />
įveikti sukrėtimus, kuriuos laikė trumpalaikiais, prarado ilgalaikę perspektyvą, kuri būtina siekiant įveikti silpnumą.<br />
Ekonominę aplinką veikia ir susikaupusi perteklinė skola bei rimtos socialinės vidaus problemos, persekiojančios ES šalis. Krizė dar<br />
labiau sustiprino ilgalaikių politinių įsipareigojimų ir veiksmingesnio pagalbos vystymuisi naudojimo svarbą. Neveiksmingumo<br />
priežastys yra trumpalaikė ir ad hoc politika, prastas įgyvendinimas ir stebėsena, taip pat pagalbos fragmentacija ir dubliavimas. Jas<br />
reikia pakeisti paprastomis aukščiau minėtomis taisyklėmis: kalbėti vienu balsu, susitelkti Į ilgalaikę politiką ir, kai galima, perduoti<br />
kai kurias funkcijas partneriams.<br />
1.3 NEVALSTYBINIŲ VEIKĖJŲ VAIDMUO SILPNOSE ŠALYSE<br />
Ilgą laiką valstybė buvo pagrindinis prieigos taškas visiems donorams, kurie mano, kad intervencija per valstybės institucijas yra<br />
tinkamas kelias didinti atskaitomybę, spręsti lyčių nelygybės klausimus, kurti pasitikėjimą, bendrus teisinius pagrindus ir užtikrinti<br />
teisinę lygybę.<br />
Tačiau dabartines valstybines institucijas įtakoja istorinės valstybių formavimo aplinkybės ir jų sąveika su geografiniais ypatumais<br />
bei etninėmis arba religinėmis grupėmis. Be to, Afrikos Į pietus nuo Sacharos vyriausybės linkusios neigti savo atsakomybę dėl<br />
silpnumo situacijų ir kaltinti „išorines“ priežastis.<br />
Todėl siekiant sustiprinti valstybes ir padidinti socialinę sanglaudą, reikia mobilizuoti nevalstybinius veikėjus, kurie kartais nepriklauso<br />
silpnų valstybių struktūroms, bet išmano vietos aplinkybes ir vertingus žmogiškuosius išteklius.<br />
5<br />
Pavyzdžiui, maisto stoka. Žr. Pasaulio maisto kainas.<br />
6<br />
Gartner 2009.<br />
125<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI
Change language