SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Skaudūs pasaulio finansų krizės padariniai silpnoms Afrikos valstybėms
Mineralų ir žemės ūkio produktų eksportuotojų pajamos sumažėjo – tai savo ruožtu turėjo neigiamą poveikĮ valdžios įplaukoms.
Pavyzdžiui, Nigerijoje svyruojanti naftos, kuri sudaro maždaug 90 % Nigerijos eksporto (žr. 2.3 lentelę) ir 90 % valdžios pajamų 11 ,
kaina sukėlė didelę nežinomybę. Panašų poveikĮ Kongo Demokratinėje Respublikoje turėjo metalų kainų nuosmukis. Atsižvelgiant
Į šias aplinkybes, krizė galėtų turėti teigiamą poveikį, paskatindama nukreipti interesus nuo naftos ir kuro (arba, bendriau paėmus,
žaliavų) Į kitų galimybes teikiančių sektorių gaivinimą ir taip sustiprindama ekonomikas bei parengdama jas galimiems ateities
sukrėtimams.
3.1 MAŽIAU TIESIOGINIŲ UŽSIENIO INVESTICIJŲ
Kai kurioms (nedaugeliui) Į pietus nuo Sacharos esančioms silpnoms Afrikos šalims tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra svarbus
išteklių šaltinis ir stiprus augimo variklis, priklausomai nuo to, Į kuriuos sektorius jos nukreiptos. Investicijos Į naftos pramonę menkai
didina vidaus užimtumą, nes šiame sektoriuje reikia nedaug darbuotojų su aukštais gebėjimais, tuo tarpu investicijos Į turizmą ir
kai kuriuos tradicinės gamybos sektorius skatina vidaus užimtumą, vartojimą ir augimą 12 .
Afrikoje Į pietus nuo Sacharos TUI sudaroma BVP dalis yra mažesnė nei kitose besivystančiose šalyse, be to, skirtingose šalyse ji
labai nevienoda ir neretai susijusi su gamtinių išteklių turėjimu. Bendrai paėmus, nuo 2000 m. TUI sudaroma BVP dalis augo, bet
ekonominė krizė sumažino bendrą lėšų kiekĮ arba dėl jos buvo atidėti kai kurie projektai. Išsivysčiusios ir besivystančiose rinkose
dėl krizės sugriežtėjo skolinimo sąlygos ir sumažėjo įmonių pelnai, todėl joms teko peržiūrėti savo investicijų planus neigiama
linkme ir priimti nuostatą „palauksim ir pažiūrėsim“ 13 . Didelė ir auganti nežinomybė ir tuo pačiu metu besitęsianti kuro, maisto
ir finansų krizė paaiškina bendrą TUI nuosmukį, ypač žalingą dėl ilgalaikių padarinių 14 , kurie galbūt net viršija šalies užtikrinamų
pagrindinių principų padarinius.
2008 m. 1-ajĮ pusmetĮ Angola, Nigerija, Kongo Demokratinė Respublika ir Gvinėja sulaukė po daugiau nei 1 milijardą JAV dolerių
TUI įplaukų 15 . Bet 2008 m. 2-ąjĮ pusmetĮ ir 2009 m. 1-ąjĮ pusmetĮ dalis investicijų Į gamtinius išteklius ir gamybą buvo sustabdytos
arba atšauktos. Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Zambijoje buvo nutraukti gavybos projektai, Sudane buvo atidėta perdirbimo
gamyklos statyba, o Botsvanoje ir Tanzanijoje buvo atidėti gavybos projektai.
Vieninteliame – žemės – sektoriuje TUI investicijos augo (žr. 4 skyrių). Užsienio šalys, siekiančios užsitikrinti aprūpinimą maistu
arba išplėsti biokuro gamybą nerizikuodamos savo vandens ištekliais, perka žemę Afrikoje Į pietus nuo Sacharos. Sandėriai gali
būti nepalankūs Į pietus nuo Sacharos esančioms Afrikos šalims, ypač ten, kur valstybės institucijos yra silpnos, nes jų silpnumas
pasireiškia silpna įstatymų priežiūra, ir sandėriuose dalyvaujančios užsienio šalys gali išnaudoti šias spragas savo naudai. Šių
įplaukų poveikis imigrantus priimančioms šalims yra labai kontraversiškas 16 . Gali paaiškėti, kad trumpalaikės lėšos blogiausiems
krizės padariniams sušvelninti tėra svarbių išteklių grobstymas. Tačiau tinkamai valdant, tokie sandėriai gali padidinti žemės ūkio
našumą ir netgi paskatinti augimą.
3.2 PREKYBOS LĖTĖJIMAS
Daugelio Afrikos šalių Į pietus nuo Sacharos, įskaitant silpnas žaliavų eksportuotojas, augimas labai priklauso nuo eksporto rinkų.
Krizės padarinius jos labiausiai pajuto sumažėjus eksportuojamų prekių paklausai ir kainoms.
Norint įvertinti krizės padarinius prekybos srautams, reikia laiko, bet pirmieji požymiai jau kelia nerimą: Europoje, JAV ir Kinijoje
reikšmingai krito Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių siūlomų prekių paklausa – labiau nei kitų regionų produkcijos
paklausa (žr. 6.2 pav.) Taip iš dalies nutiko dėl to, kad jos daugiausiai eksportuoja žaliavas. Tačiau netgi gamintojai, kurie daugiausiai
orientuojasi Į žemo technologinio lygio gaminius, pasekmes pajuto skaudžiau nei kituose besivystančiuose regionuose 17 . Be to,
daugelis Į pietus nuo Sacharos esančių silpnų Afrikos šalių nukentėjo nuo didesnių valiutų kursų svyravimų, kurie sukėlė didelę
nežinomybę ir padidino tarptautinės prekybos sąnaudas. Daugelio AFS zonos šalių valiutų kursai yra susieti su euru, ir jų valiutos
realiai nuvertėjo. Dėl to iš dalies atpigo importas iš šių šalių, bet silpnos valstybės turi nedaug galimybių padidinti eksporto apimtis,
todėl negali pasinaudoti šia galimybe 18 .
11
UPI 2009a.
12
Žr. Bonassi et al. 2006.
13
Siekiant paaiškinti šią investuotojų nuostatą, kai aplinka laikoma rizikinga, teoriniuose investavimo nežinomybės sąlygomis modeliuose (Dixit 1989) praeityje
buvo taikoma pasirinkimo teorija. Esant vienodiems pagrindiniams principams, įmonių elgsena priklauso nuo jų istorijos: jei bendrovė jau investuoja šalyje, ji
palieka esamas investicijas, bet naujos investicijos pristabdomos. Įmonių elgsena galėtų paaiškinti esamą padėtį: atskirų įmonių elgsenos netolydumas (toje
pačioje situacijoje įmonės gali nuspręsti investuoti arba neinvestuoti, priklausomai nuo jų istorijos ir įvairiausių galimų pusiausvyrų) lemia bendrą aukštą
investicijų funkcijos netiesiškumą.
14
Investicijoms realizuoti reikia laiko, ir metus trunkantis nuosmukis sukelia ilgalaikes pasekmes, kurios juntamos kelis paskesnius metus.
15
Žr. JTPPK 2009, 42 p.
16
Šio klausimo aptarimą žr. 4 skyriuje.
17
Žr. JTPPK 2009. Šis staigus eksporto sulėtėjimas galioja ir Afrikos Į pietus nuo Sacharos regionui kaip visumai.
18
AfDB 2009b.
79
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI