SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

8 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
1.2 ES POLITIKOS PAGRINDŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
Kaip pripažinta 2003 m. Europos saugumo strategijoje ir keliuose kituose susijusiuose politiniuose dokumentuose, ES tenka iššūkis
sujungti skirtingas savo priemones ir galimybes Į suderintą ir nuoseklų darbą, kartu su ES instrumentais įtraukiant ir šalių narių
išorės veiksmus. Tokių taikomų priemonių pavyzdžiai:
Gairės, veiksmų planai ir konkrečios strategijos. Kaip jau minėta, šiuo metu kuriamas veiksmų planas, apibūdinantis ES
požiūrĮ Į silpnumo ir konflikto aplinkybes. Taip pat ES sukūrė konkrečius veiksmų planus 20 ir strategijas kitais klausimais, kaip antai
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų 1325 ir 1820 įgyvendinimui. JT rezoliucija 1325 dėl moterų, taikos ir saugumo buvo
pirmasis oficialus JT Saugumo Tarybos dokumentas, pripažįstantis ginkluotų konfliktų poveikĮ moterims, pabrėžiantis lygiateisio
ir pilnateisio dalyvavimo sprendžiant taikos ir saugumo klausimus svarbą ir reikalaujantis, kad visos konflikto šalys gerbtų moterų
teises (žr. 8.4 langelį). ES partnerystę su rezoliucija 1325 paskatino Europos taikos palaikymo tarnybos Lyties, taikos ir saugumo grupė,
surengusi politikos formuotojų forumą ir sustiprinusi diskusiją bei pagilinusi žinias apie lyčių perspektyvas ir JT 1325 rezoliucijos
įgyvendinimą ES.
8.4 langelis. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1325
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1325, priimta 2000 m. spalio 31 d., padės spręsti moterų nelygybės problemas
pokonfliktiniu laikotarpiu ir įtvirtinti lyčių lygybę stiprinant taiką. Pagal rezoliuciją 1325 konflikte dalyvaujančios šalys
privalo gerbti moterų teises ir remti jų dalyvavimą taikos derybose bei atstatymo procesuose pokonfliktiniu laikotarpiu 21 .
Šia Saugumo Tarybos rezoliucija siekiama pakeisti neproporcingai didelĮ ir išskirtinĮ karo poveikĮ moterims, taip pat
nepakankamai įvertintą ir nepakankamai panaudojamą ypatingą moterų indėlĮ sprendžiant konfliktus ir kuriant tvarią
taiką. Ji skatina lygiateisĮ ir pilnateisĮ moterų, kaip aktyvios jėgos, dalyvavimą taikos ir saugumo srityse. Su silpnumu
kovojančiose šalyse taikos stiprinimas yra tęstinis procesas, o skatinant gerą valdymą, skaidrumą ir atskaitomybę, lyčių
lygybės klausimas yra esminis.
Konstruktyvaus ginčų sprendimo Afrikos centras (ACCORD) moko vyrus ir moteris konfliktų sprendimo, derybų ir
tarpininkavimo gebėjimų, kad jie galėtų pristatyti savo problemas prie taikos derybų stalų Burundyje, Kongo Demokratinėje
Respublikoje, Gvinėjoje, Kenijoje, Liberijoje, Ruandoje, Siera Leonėje, Somalyje, Pietų Afrikoje, Sudane ir Ugandoje.
Siera Leonėje, Liberijoje ir Gvinėjoje veikiantys Mano upės moterų taikos tinklai (MARWOPNET), pasirašę Lomės taikos
susitarimą, gavo Jungtinių Tautų žmogaus teisių apdovanojimą už savo vaidmenĮ taikos procesuose Vakarų Afrikos regione
2003 m. Jų darbas liudija apie iššūkius, su kuriais susiduriama taikos stiprinimo ir atstatymo procesų metu įtraukiant moteris
Į vadovaujančius socialinių, politinių ir ekonominių institucijų postus ir tarptautinių konvencijų bei JT rezoliucijų 22 svarbą
pabrėžiant moterų vaidmenĮ stiprinant taiką ir saugumą jų visuomenėse 23 .
Siekdama geriau apsaugoti moteris ir suteikti joms daugiau galių pokonfliktinėmis aplinkybėmis, ES privalo įdiegti
veiksmingesnę atskaitomybės, stebėsenos bei ataskaitų teikimo mechanizmus ir skirti šiai sričiai daugiau finansinių bei
žmogiškųjų išteklių 24 . Reformuojant saugumo sektorių, reikia atsižvelgti ir Į paprotinių saugumo bei teisingumo teikėjų
vaidmenį, nes daugelyje silpnų valstybių saugumo paslaugos veikia tik sostinės centre, o kaimo vietovėse bei priemiesčių
lūšnynuose gyvenantys žmonės dažniausiai pasikliauja neoficialiais saugumo teikėjų tinklais.
20
Pavyzdžiui, ES veiksmų planai dėl klimato kaitos ir plėtros.
21
Europos Komisija, UNIFEM ir TDO Tarptautinis mokymo centras suvienijo jėgas šioje partnerystėje, siekdami geriau spręsti moterų lygybės klausimus ir suteikti
moterims galimybių dalyvauti nacionaliniuose plėtros procesuose bei EK remiamose bendradarbiavimo programose. Šia partneryste siekiama veiksmingai
įgyvendinti JT Saugumo Tarybos rezoliuciją 1325 ir skirti dėmesĮ 12-ai šalių, dauguma kurių neseniai išgyveno konfliktus.
22
Pasaulinės konvencijos, JT rezoliucijos ir Afrikos protokolas dėl lyties, taikos ir saugumo: konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo (CEDAW)
1979; Pekino veiksmų platforma 1995; JT rezoliucija 1265 dėl „civilių gyventojų apsaugos ginkluoto konflikto metu“, priimta 1999 m. rugsėjo 17 d.; JT rezoliucija
1261 dėl „vaikų apsaugos ginkluoto konflikto metu“, priimta 1999 m. rugpjūčio 25 d.; JT rezoliucija 1296 dėl „civilių gyventojų apsaugos ginkluoto konflikto
metu“, priimta 2000 m. balandžio 19 d.; JT rezoliucija 1314 dėl „vaikų ir ginkluoto konflikto“, priimta 2000 m. rugpjūčio 11 d.; JT rezoliucija 1325 dėl „moterų,
taikos ir saugumo“, priimta 2000 m. spalio 31 d.; „Moterys 2000: lyčių lygybė, plėtra ir taika 21-ajame amžiuje“, Niujorkas, 2000 m. birželio 5–9 d. ir Protokolas
dėl moterų teisių Afrikoje, Maputu, 2003 m. liepos 11 d.
23
ES šalys narės pateikia geros praktikos pavyzdžius, kuriuos galima pakartoti silpnose šalyse. 1325 nacionalinių veiksmų planų Nacionaliniai įgyvendinimo planai
vykdomi devyniose Europos šalyse (Austrijoje, Danijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Šveicarijoje ir JK). Nacionaliniai veiksmų
planai laikomi naujoviškais bandymais ir išsamiomis strategijomis tarptautiniams įsipareigojimams skatinti. Detalesnę nacionalinių veiksmų planų analizę žr.
Sherriff ir Barnes (2008).
24
Sherriff ir Barnes 2008.
110