SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

More documents

Recommendations

Info

7 Skyrius 2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 7.1 langelis. Kaip vietos atsparumas gali pagerinti saugumą Béatrice Pouligny, Džordžtauno universitetas Silpnose valstybėse ypač svarbūs socialiniai ir kultūriniai elementai, kuriais grįstos valstybės institucijos ir užtikrinamas jų veikimas. Tradicinius požiūrius reikia plėsti, siekiant atsižvelgti Į valstybės atsparumą ir valstybės stiprinimo procesus paremti galinčių politinių institucijų (oficialių ir neoficialių) bei kultūrų daugialypumą ir įvairovę. Didelis dėmesys vietinio suvokimo ir požiūrio Į saugumą klausimams silpnose valstybėse Techninis dėmesys Į institucines reformas nukreipia pagalbą Į problemos simptomus, o ne jos priežastis. Specialistai linkę kopijuoti techninius sprendimus ir taikyti „šablonines“ strategijas, kurios neapima išsamaus vietos situacijos supratimo ir dar mažiau atsižvelgia Į vietos normas bei praktikas. Tačiau reali patirtis rodo, kad saugumo sektoriaus reformos ir politika yra pasmerktos nesėkmei, jei neapima „nematerialiųjų“ aspektų, apibrėžiančių, kaip suvokiamos saugumo problemos ir kaip jas galima spręsti konkrečiame kontekste. Pavyzdžiui, viena opiausių daugelio „silpnų“ valstybių problemų yra šaulių ir lengvųjų ginklų skaičiaus mažinimas. Daugelis tyrimų rodo, kad svarbu atkreipti dėmesĮ ne tik Į pasiūlą, bet ir Į paklausą, analizuojant, kodėl asmenims arba grupuotėms reikia šių ginklų. Reikia atkreipti dėmesĮ Į tokius klausimus, kaip: „Kodėl žmonės turi ir perka šaulių ginklus? Kokias politines, ekonomines ir socialines funkcijas atlieka ginklai, ir kokios idėjos (smurto, saugumo, teisingumo, valdžios, asmenybės, lyties) įtakoja šias funkcijas?“ Norint suprasti priežastis, kodėl žmonės siekia įsigyti šaulių ginklus, reikia pasitelkti antropologų, kriminologų, psichologų, sociologų ir elgsenos ekonomistų žinias. Tokie metodai pabrėžia faktą, kad iš visuomenės perspektyvos nusiginklavimas – tai ne tik ginklų atsisakymas ir jų surinkimas. Jis apima ir požiūrio keitimą. Tas pats galioja ir subjektyviam saugumo jausmo procesui. Saugumo problemų ir poreikių vertinimas dažniausiai yra labai subjektyvus. Kai jis atliekamas išskirtinai pagal tokias donorų sampratas kaip žmonių saugumas, kyla pavojus, kad vietinio saugumo suvokimo ypatumai bus nepakankamai įvertinti arba apskritai užmiršti. Kiekvienoje šalyje skirtingi veikėjai gali skirtingai suprasti ir apibrėžti savo saugumo problemas. Juos gali įtakoti daug emocines, socialines ir kultūrines traumas sukeliančių įvykių bei netekčių, taip pat socialinių normų ir elgsenos kodeksų žlugimas. Dėl to daugelis asmenų ir bendruomenių tampa pažeidžiami ir patiria smurtą bei kasdieninio gyvenimo nepastovumą. Skirtingomis silpnumo aplinkybėmis, kaip antai Rytų Konge (Kongo Demokratinė Respublika), vietos nesaugumo suvokimo makroanalizė gali padėti užkirsti kelią smurtui prieš civilius gyventojus ir apsaugoti vietinius gyventojus nuo šios problemos, keliančios tarptautinei bendruomenei vis didesnĮ nerimą. Silpnumas nėra vakuumas: bendruomenės grėsmių valdymo, teisingumo vykdymo ir vienybės atkūrimo mechanizmai Daugeliu atvejų institucijos yra suardytos, negebančios veikti, neteisėtos arba pasižymi visais trimis požymiais iš karto. Infrastruktūra nuniokota. Mažai žmogiškųjų išteklių ir kvalifikuotų darbuotojų arba jų visai nėra. Gyventojai nepasitiki ir netiki valstybe. Tokiomis aplinkybėmis, kurios neretai įvardijamos žodžiais „visiška anarchija“, nesunku susidaryti įspūdį, kad valstybės aparatą ir naujas institucijas reikia perkurti iš pagrindų. Tuo galima paaiškinti dažnai vartojamas sąvokas, kaip antai „saugumo vakuumas“ arba „teisės normų vakuumas“. Tačiau patirtis ne kartą parodė, kad tokio vakuumo nebūna net valstybės struktūroms visiškai žlugus. Konfliktus išgyvenusiose ir silpnose šalyse daugumą saugumo ir teisingumo funkcijų atlieka ne valstybės policija ir teismų sistema, o nevalstybinės saugumo ir teisingumo organizacijos. Atsižvelgiant Į esamus mechanizmus galima geriau suprasti žmonių poreikius, taip pat kliūtis, galimybes ir išteklius, būtinus norint sukurti arba atkurti veikiantĮ ir tvarų valstybės ir visuomenės ryšį. Net anarchija vadinamose situacijose, kaip antai Somalyje arba Rytų Konge (DKR), daugelis veikėjų nors ir netobulai, bet iš dalies atlieka funkcijas, kurias turėtų atlikti valstybė. Bendruomenės pastangos sumažinti šaulių ginklų paplitimo keliamas saugumo grėsmes (arba integruoti buvusius kovotojus Į visuomenę ir atkurti jų ir vietinių bendruomenių tarpusavio pasitikėjimą) rodo vietos vertybes ir nematerialiuosius vietos kultūrų elementus kuriant tvarias institucijas. Mozambike ir Šiaurės Ugandoje buvusių vaikų kareivių integraciją palengvino tradiciniai ritualai. Šie veiksmai rodo, kad su socialiniu bei kultūriniu kontekstu susietos ir Į subjektyvius bei psichiatrinius reintegracijos aspektus atsižvelgiančios strategijos gali būti sėkmingos. 92
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi Valstybės stiprinimas ir socialinė sanglauda • Ritualai padeda pakeisti pasaulėžiūrą ir suteikia žmonėms galimybę suprasti didesnius konfliktus. Kai pasaulėžiūra griūna, ritualai gali pasiūlyti naują mąstyseną ir iš esmės pakeisti žmonių požiūrĮ Į pasaulį. Jie taip pat gali sumažinti konflikto pražūtingumą, performuluodami tai, kas statoma Į pavojų, ir suteikdami žmonėms galimybę kitaip spręsti problemas. • Šios sistemos (dažnai vadinamos „tradicinėmis“ arba „neoficialiomis“) taip pat yra platesnės valdymo formos, neapsiribojančios ginčų sprendimu. Jų vadovai ir valdytojai gali tuo pačiu metu dalyvauti kasdieniame savo kaimo arba bendruomenės gyvenime. Smurtas gali daryti rimtą poveikĮ tokioms sistemoms ir jas pakeisti, bet jos turi daugiau galimybių išlikti nei oficialiosios. • Unikalus šių sistemų pasiekimas yra socialinio pasitikėjimo ir bendruomenės reintegracijos puoselėjimas, ypač įveikiant smurto padarinius. Jos beveik visada grindžiamos tvarkos ir bendruomenės sąvokomis: pagrindinis jų tikslas yra ne tik nukentėjusiojo, bet ir bendruomenės gerovė. Tačiau šios sistemos taip pat gali turėti trūkumų ir pavojų, ypač žmogaus teisių, lyčių lygybės ir vaikų teisių srityse. Taigi tradicinius ir neoficialius mechanizmus reikia detaliai įvertinti, atsižvelgiant Į kontekstą ir įvairiausiomis sąlygomis įžvelgiamus trūkumus: tradicinių valdžios organų ir normų suirimą, piktnaudžiavimo valdžia ir dominavimo tendencijų pavojų, politinio manipuliavimo pavojų, sistemos teisėtumo ir veiksmingumo klausimą, taip pat ribotas galimybes taikyti šiuos mechanizmus skirtinguose regionuose ir skirtingoms etninėms grupėms. Paprastai manoma, kad šiuos trūkumus geriausiai sprendžia vietos pilietinės visuomenės veikėjai, galintys skatinti ir remti prisitaikymą sistemose, kurios laikui bėgant nuolat keičiasi ir yra keičiamos. Trumpai tariant, svarbiausias donorų ir tarptautinių agentūrų, o ypač ES, prioritetas turėtų būti stiprinti supratimą, kaip gyventojai reaguoja Į savo kasdienes saugumo problemas, kai valstybinė sistema nepajėgia jų išspręsti arba kai šios problemos kyla iš pačios valstybės. 2.2 PILIETINĖS VISUOMENĖS PRIPAŽINIMAS Pastangos stiprinti valstybę pasmerktos žlugti, jei stiprinant institucijų pajėgumą neatkuriamas valstybės teisėtumas. Teisėtumo šaltiniai gali skirtis ir laikui bėgant kisti, todėl išorės veikėjams yra sunku juos visiškai suprasti. Kartais, kai visa valstybė yra neteisėta, nevalstybiniai veikėjai išsaugo teisėtumą ir vietos gyventojai pripažįsta jų socialinĮ vaidmenį. Todėl skiriant per daug dėmesio valstybei, kyla pavojus nepastebėti svarbių valstybės institucijoms nepriklausančių veikėjų. Kurti pasitikėjimą ir didinti valstybės teisėtumą galima plečiant požiūrĮ už valstybės ribų ir traktuojant valstybės stiprinimą kaip įtaką valstybinių ir nevalstybinių veikėjų santykiams. Centrinių valstybės institucijų gebėjimų stiprinimas yra svarbus, bet ne mažiau reikšminga remti pilietinės visuomenės gebėjimą kontroliuoti valstybę, stebėti jos veiksmus ir reikalauti atskaitomybės už vykdomą politiką. Tačiau labai svarbu nesilpninti valstybės pozicijų, vengiant nevalstybinių ir valstybinių veikėjų konkurencijos, ir suprasti, kad stiprinant valstybę procesui gali pakenkti kitų valdžios šaltinių silpnėjimas. 2.3 KOLEKTYVINIO PILIETIŠKUMO JAUSMO SKATINIMAS IR ATSKAITOMYBĖS MECHANIZMŲ RĖMIMAS Svarbūs valstybės stiprinimo aspektai yra socialinės sanglaudos skatinimas ir įtrauktĮ skatinančių oficialių institucijų kūrimas. Reikia apsvarstyti priemones, kurios silpnose šalyse vienija iš esmės skirtingus žmones nacionaliniu lygiu ir išnaudoja žemiausiame lygmenyje esančių sanglaudos židinių teikiamus privalumus. Labiau klestinčios Afrikos valstybės suformavo nuoseklesnę politinę geografiją su bendra savo gyventojų istorija, taip sukurdamos bendro tapatumo ir bendrų tikslų jausmą. Pavyzdžiui, Botsvanoje socialinė sanglauda suteikė valdančiajam elitui galimybę panaudoti pajamas iš vertingų šalies deimantų išteklių visų gyventojų naudai ir išvengti išteklių prakeiksmo, prislėgusio beveik visas kitas panašaus turto turinčias Afrikos šalis 8 . Tos kitos Afrikos šalys negali pasigirti Botsvanos geografiniais ir istoriniais privalumais, o nesibaigianti grobikiška valdžios politika toliau kliudo įtrauktimi pasižymintiems valstybės stiprinimo procesams. Kai valstybės silpnumo priežastis yra manipuliavimas susiskaldymu dėl tautybės, teritorijos ir gamtinių išteklių, veiksmingas ir tvarus vienybės stiprinimo kelias yra įtvirtinti grupių bendradarbiavimą ir mažinti horizontaliąją nelygybę. Pavyzdžiui, konsociacinė Burundžio valdžia siūlo daug galimybių kurti koalicijas ir slopinti įtampą, mažinant arba šalinant realų arba juntamą grupių 8 Kaplan 2008. 93 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI
Page 1:
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE NAUJAS
Page 4 and 5:
2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 6 and 7:
Pratarmė 2009 m. Europos ataskaita
Page 8 and 9:
Turinys 2009 m. Europos ataskaita d
Page 10 and 11:
Lentelės ir paveikslai 2009 m. Eur
Page 12 and 13:
Akronimai 2009 m. Europos ataskaita
Page 14 and 15:
Apžvalga 2009 m. Europos ataskaita
Page 16 and 17:
Page 18 and 19:
Page 20:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 103: 2009 m. Europos ataskaita dėl vyst
Page 155 and 156:
Page 157 and 158:
Page 159 and 160:
show all

SILPNUMO Ä®VEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

You also want an ePaper? Increase the reach of your titles

Delete template?

Save as template?