SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Ekonominiai veiksniai gali padidinti silpnumą
Tolesnė pasekmė yra ta, kad teisės Į nuosavybę nebuvimas – tai dažnai pasitaiko silpnose šalyse – sąveikauja su informacijos trūkumu.
Kaip ir išradimų atveju, paskatos atlikti paieškas yra labai menkos, jei atradimai nėra apsaugomi15. Veiksmingiau laukti, kol kiti ras
gamtos turtus, ir paskui juos užvaldyti, net jei tam gali tekti panaudoti smurtą. Todėl daug išteklių lieka neatrasti.
4.1 langelis. Elgesio kodeksai ir Gamtos išteklių chartija
Tarptautiniai įsipareigojimai, prisiimami per praktikos kodeksus ar sutarčių prievoles, gali būti svarbūs. Kaip pavyzdžius
galima pateikti Kasybos pramonės skaidrumo iniciatyvą (EITI), Kimberli (Kimberly) procesą (pagal kurĮ reikalaujama, kad
būtų patvirtinta, jog parduodami deimantai nėra kilę iš konflikto sričių) ir naujesnę Gamtos išteklių chartiją. Chartiją sudaro
principų vyriausybėms ir visuomenėms rinkinys, siekiant, kad jos veiksmingai naudotųsi gamtos išteklių teikiamomis
galimybėmis. Jos tikslas – padėti šalių, turinčių gausius neatsinaujinančius išteklius, vyriausybėms ir visuomenėms valdyti
tuos išteklius taip, kad jie kurtų ekonominĮ augimą, skatintų gyventojų gerovę ir būtų tvarūs ekologijos požiūriu. Ja taip
pat siekiama užtikrinti, kad nebūtų praleistos naujų atradimų ir prekių gausos suteiktos galimybės.
Gamtos išteklių chartija yra unikali tuo, kad ji kuriama taikant dalyvavimo procesą pagal akademinių tyrimų rezultatus.
„Chartiją sudaro dvylika nurodymų, apimančių pasirinkimus ir siūlomas strategijas, kurias vyriausybės galėtų
vykdyti, siekdamos padidinti tvarios ekonomikos plėtros iš gamtos išteklių panaudojimo perspektyvas 16 :
• Gamtos išteklių vystymas turi būti atliekamas taip, kad teiktų didžiausią naudą išteklius tiekiančios šalies
gyventojams.
• Išgaunami ištekliai yra visuomenės turtas, ir sprendimai dėl panaudojimo turi būti skaidrūs, o juos turi prižiūrėti tinkamai
informuota visuomenė.
• Konkurencija yra nepaprastai svarbi, norint išlaikyti vertę ir užtikrinti sąžiningumą.
• Fiskaliniai terminai turi būti atsparūs besikeičiančioms aplinkybėms ir užtikrinti, kad šalis gautų visą vertę iš savo
išteklių.
• Nacionalinių išteklių bendrovės turi būti konkurencingos ir neturi būti atsakingos už reguliavimo funkcijas ar kitus
veiksmus.
• Išteklių projektai gali sukelti rimtus aplinkos ir socialinius padarinius, Į kuriuos reikia atsižvelgti ir juos sušvelninti visose
projekto ciklo stadijose.
• Pajamos iš išteklių turi būti pirmiausiai panaudotos tvariam įtraukiajam augimui skatinti, įgalinant ir palaikant aukštus
vidaus investicijų lygius.
• Siekiant veiksmingai panaudoti pajamas iš išteklių, reikia palaipsniui formuoti vidaus išlaidas ir išlyginti kintamus pajamų
srautus.
• Vyriausybė turi panaudoti išteklių turtą, kad padidintų išlaidų visuomenės reikmėms efektyvumą ir veiksmingumą.
• Vyriausybės turi investuoti kapitalą tokiu būdu, kad privatus sektorius galėtų tinkamai atsakyti Į struktūrinius ekonomikos
pokyčius.
• Gavybos bendrovių kilmės šalių vyriausybės ir tarptautiniai kapitalo centrai turi reikalauti ir priversti laikytis geriausios
praktikos.
• Visos gavybos bendrovės turi laikytis tarptautinės geriausios praktikos dėl sutarčių sudarymo, operacijų ir mokėjimų“.
Kelios silpnos valstybės Afrikoje Į pietus nuo Sacharos priėmė EITI, siekdamos pagerinti valdymą tikrinant ir visiškai paskelbiant
bendrovių mokėjimus ir vyriausybės pajamas iš naftos, dujų ir iškasenų. Naftos, dujų ir iškasenų bendrovės sutiko palaikyti
iniciatyvą. Prisijungimas prie EITI yra stiprus signalas apie vyriausybės įsipareigojimą veikti skaidriai.
15
Problema panaši Į tą, kurią analizavo Dixit (1989) dėl TUI. Nesenas pavyzdys yra sėkmingi naftos išžvalgymai Ganoje, atlikti pagerinus nuosavybės teisių
reglamentavimą.
16
Paimta iš: http://www.naturalresourcecharter.org/index.php/en/the-precepts, apsilankyta 2009 m. spalio 5 d.
61
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI