SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
4 Skyrius<br />
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Šalies viduje galima sukurti įsipareigojimų mechanizmus, sudarant ilgalaikes sutartis ir kuriant reputaciją. Taip pat gali būti<br />
įmanoma suprojektuoti biudžeto sandarą, pagal kurią pajamų dalis yra atidedama ilgalaikiam naudojimui.<br />
Nigeris ir Liberija kreipėsi Į savo pagalbos partnerius, kad jie suteiktų techninę teisinę pagalbą dėl sutarčių pasirašymo.<br />
Mozambike analitinis darbas skatina dialogą apie viešųjų išlaidų vadybą ir finansinę atskaitomybę, šioje šalyje didėjant<br />
pajamoms iš mineralų gavybos. Kai kurios šalys prašo pagalbos rengiant licencijų pardavimus iš varžytynių, derantis dėl<br />
sutarčių su pagrindiniais investuotojais, tvarkant kintamas su prekėmis susijusias pajamas ir gerinant viešųjų investicijų<br />
sudėtĮ ir kokybę.<br />
5. VALDYMAS PAVEIKIA SANTYKĮ TARP ŽEMĖS IR <strong>SILPNUMO</strong><br />
Dramatiškus prieigos prie žemės pokyčius paprastai paveikia vyriausybės veiksmai. Žemės valdų reformų<br />
ir žemės politikos apimtis yra didelė – žemės apmokestinimas, nuosavybės teisių suteikimas ir registracija,<br />
žemės sutarčių ir rinkų reguliavimas – siekiant sumažinti skurdą, padidinti žemės ūkio produktyvumą ir<br />
išsaugoti aplinką. Bet žemės politika nėra neutrali, ir ji gali sukelti socialinę įtampą. Konfliktai Afrikoje rodo,<br />
kad blogai parengtos žemės valdų reformos buvo pagrindinis ar sunkinantis konfliktą veiksnys. Apribojus<br />
prieigą prie žemės didelėms visuomenės grupėms, tai gali sukelti nuoskaudas, nusivylimą, apsirūpinimo<br />
maistu neužtikrinimą ir politinės galios disbalansą 17 .<br />
Zimbabvėje žemės reforma buvo pradėta 1980 m., ir vėliau „greitas perkėlimas“ smarkiai paveikė žemės ūkį, sukeldamas masinius<br />
darbo vietų praradimus, apsirūpinimo maistu neužtikrinimą ir smurtines reakcijas 18 . Žemė taip pat yra problema kitose šalyse,<br />
patiriančiose užsitęsusią krizę, kaip antai Kongo Demokratinėje Respublikoje, Somalyje ir Sudane 19 . Nubos kalnuose Sudane<br />
Neregistruotos žemės įstatymo paskelbimas 1970 m., pagal kurĮ buvo panaikintos įprastinės žemėtvarkos teisės ir suteiktas teisinis<br />
pagrindas, kad būtų galima įsigyti žemę stambiems mechanizuotiems žemės ūkio projektams, tapo daugelio smulkių ūkininkų ir<br />
klajojančių ganytojų teisių atėmimo priežastimi: maždaug pusė bendro lygumų ploto (geriausios žemės regione) buvo užimtos<br />
šiems projektams 20 .<br />
Vėliau Afrikoje Į pietus nuo Sacharos pasirodė naujas reiškinys su galimai svarbiais padariniais žemėtvarkai ir prieigai prie žemės.<br />
Po maisto ir naftos krizės ir nepaisant ekonomikos ir finansų krizės, užsienio ir vidaus investuotojai ėmė masiškai pirkti žemės<br />
ūkio paskirties žemę ir sukėlė karštas diskusijas. Atrodo, kad Kinijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Indijos, Pietų Korėjos ir Europos<br />
Sąjungos valstybių vyriausybės ir privačios firmos yra svarbiausi investuotojai Į Afrikos žemę. Bet tarptautinė spauda pranešė<br />
apie stambius žemės pardavimo sandorius su kitomis investuotojų šalimis, kaip antai Jungtinėmis Valstijomis, Libija ir Egiptu.<br />
Pagal preliminarius duomenis 21 galima teigti, kad TUI Į žemėje Afrikoje dažniausiai atliekamos nedidelėje šalių grupėje (Sudane,<br />
Mozambike, Madagaskare, Etiopijoje). Bet tendencija plinta Į kitas žemyno sritis. Neseniai buvo užregistruotos didelės investicijos<br />
Į žemės ūkio paskirties žemę Angoloje, Ganoje, Kongo Demokratinėje Respublikoje, Liberijoje, Nigerijoje ir Tanzanijoje.<br />
Pasekmės Afrikos žemės ūkiui ir Afrikos žmonėms gali būti svarbios, ilgalaikės ir nelengvai pakeičiamos. Apie investicijų mastą vis<br />
dar didžia dalimi nežinoma dėl ribotos kokybinės ir kiekybinės informacijos, ir ne itin patikimi ar skaidrūs, bet esami įrodymai leidžia<br />
teigti, kad šis reiškinys nėra menko masto. Vien penkiose Afrikos šalyse (Etiopijoje, Madagaskare, Malyje, Mozambike ir Sudane)<br />
nuo 2004 m. pritarta stambiems žemės įsigijimo sandoriams, apimantiems 2,5 milijono hektarų 22 , o dar nepatvirtinti sandoriai dar<br />
labiau padidintų šiuos skaičius 23 . Ši kylanti banga, nors ji dar tik pradinėje stadijoje, gali būti pavojinga silpnos šalies vystymuisi.<br />
Todėl svarbu stebėti ir neleisti kilti bet kokiems galimiems neigiamiems šios „ypatingos“ TUI Į žemės ūkĮ formos padariniams<br />
socialiniam stabilumui ir valstybės silpnumui.<br />
Žinios apie didelius tinkamos naudoti žemės ūkio paskirties žemės plotus ir ne iki galo panaudotus vandens išteklius Afrikoje<br />
susilaukė susidomėjimo, o neseniai pastebėtos maisto ir naftos kainų tendencijos bei protekcionistinės kai kurių pagrindinių maisto<br />
eksportuotojų reakcijos paskatino imtis veiksmų. Didesnė maisto, kuriam pagaminti reikia didelių žemės plotų (kaip antai mėsos ir<br />
pieno produktų) paklausa, auganti energijos alternatyvų iškastiniam kurui paklausa, didėjantis gamybai naudojamo vandens stygius<br />
17<br />
Vlassenroot et al. 2006.<br />
18<br />
Sachikonye 2003; Pons-Vignon ir Solignac Lecomte 2004.<br />
19<br />
Alinovi ir Russo 2009.<br />
20<br />
Pantuliano 2008.<br />
21<br />
Šitie įrodymai remiasi Cotula et al. 2009; von Braun ir Meinzen-Dick 2009; GRAIN 2008.<br />
22<br />
Daugiau nei 1 000 hektarų.<br />
23<br />
Cotula et al. 2009.<br />
62
Change language