SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

1 Skyrius
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
šalyse, turinčiose stiprią stabilią valstybių struktūrą ir įvairias vyriausybės sistemas. Be to, silpnų šalių svarba tarptautiniams
teroristams mažėja, nes jie labiau pasklidę tarptautiniuose tinkluose su autonominėmis grupelėmis daugybėje šalių – ir vargingų,
ir turtingų 74 .
Atgimęs piratavimas Adeno įlankoje vaizduojamas kaip vadovėlinis tarptautinių silpnumo grėsmių pavyzdys 75 . Europos Parlamento
2008 m. spalio 23 d. rezoliucija dėl piratavimo jūrose pabrėžia būtinybę skubiai mažinti šią grėsmę, o Europos Sąjungos karinis
atsakas Afrikos rage per neseniai įvykusią misiją „Atalanta“ taip pat pabrėžia jos svarbą. Silpnumo ir piratavimo sąsaja yra intuityvi,
o silpnumo sąlygos, palankios piratavimui ir ginkluotam plėšimui, tebėra neištirtos 76 . Piratavimas Adeno įlankoje taip pat parodo,
kad ribota pateikti šias grėsmes kaip kylančias vien iš silpnumo. Išorės veiksniai buvo svarbūs piratavimo atgimimo pradžiai 77 , kai
„užsienio žvejybos traleriai agresyviai įplaukė Į turtingus ir nepatruliuojamus Somalio vandenis pakrantės žvejų kaimų sąskaita“ po
Siado Barre nuvertimo 1991 m. 78 Somalio žvejų skundai dėl užsienio tralerių – ir dėl tariamo toksiškų atliekų išleidimo Į jų vandenis 79
– yra nepakankami piratavimo atgimimui paaiškinti 80 . Bet jie perša mintį, kad kai kurias iš plačiai paplitusių silpnumo sąnaudų gali
sukurti naudos, gaunamos išorės veikėjų, galimybės.
Nepaisant priežastinio santykio kontrastų, VPK finansuotojų paramos paskirstymas rodo, kad paskyrimų kriterijų sąraše saugumas
užima itin svarbią vietą. Pirmos keturios silpnos šalys, gavusios pagalbą 2007 m., arba turėjo skubiai spręstinų saugumo problemų
(Afganistanas ir Irakas), arba buvo svarbios veikėjos itin nestabiliame regione (Pakistanas ir Etiopija). Keturios šalys sunaudojo pusę
pagalbos, skirtos silpnoms šalims 81 .
3.6 SILPNOS ŠALYS YRA PUIKI DIRVA ORGANIZUOTAM NUSIKALSTAMUMUI IR NETEISĖTAI PREKYBAI
Kaip minėta aukščiau, organizuotas nusikalstamumas klesti silpnose šalyse ir turi tendenciją formuotis, kai valstybės institucijos
yra silpnos. Kai kurios tokios veiklos rūšys turi didelę pridėtinę vertę, kaip antai naftos vogimas ar neteisėta prekyba narkotikais.
Taip pat paplitusi cigarečių kontrabanda, klastojimas (ypač vaistų nuo maliarijos), finansinis sukčiavimas, aukštųjų technologijų
nusikaltimai, prekyba ginklais, organizuotas seksualinis išnaudojimas ir pinigų plovimas. Didelė piniginė tokios veiklos vertė grėsmę
sumažina. Kalbant apie kokainą, didžioji vertės dalis gaunama už tos šalies (ar regiono), kurioje jis auginamas ir parduodamas, ribų.
Kasmet iš Vakarų Afrikos Į Europą nelegaliai parduodama apie 250 tonų kokaino, kurio vertė būtų apie 11 milijardų dolerių, jei jis
pasiektų didmeninę rinką 82 . Kalbant apie vagiamą naftą ir suklastotas cigaretes, didelė pinigų dalis lieka toje pat šalyje (ar regione).
Vadinasi, kokaino prekyboje sąnaudos tenka pasauliniu mastu, o naftos ir cigarečių poveikis, tikėtina, labiau koncentruojamas
vietoje. Vagiamos naftos poveikis aplinkai sukelia pavojų sveikatai ir menkina gyvenimo kokybę su Nigerio delta besiribojančiose
šalyse. Plačiai paplitusi neteisėta suklastotų vaistų prekyba, ypač apimanti šalis, kuriose daug žmonių serga maliarija ir AIDS, taip pat
ir jų kaimynes. Nebaudžiamumas už tokius nusikaltimus yra valstybės institucijų silpnumo simptomas, dėl kurio tampa įmanoma
spekuliuoti žmonių sveikata.
Aukščiausiųjų technologijų ginklų, kaip antai branduolinių, cheminių ir biologinių ginklų ar raketų nešėjų, paplitimo pavojus yra
mažas 83 . Tačiau smulkesniųjų ginklų ir kitų taktinių ginklų paplitimas gali neigiamai paveikti regiono saugumą. Sąsajos aiškios:
svarbiausi klientai, įsigyjantys smulkiuosius ginklus, yra grupės, siekiančios mesti iššūkĮ valstybei. 1998–2004 m. regione (Vakarų
Afrika) buvo konfiskuota arba surinkta daugiau nei 200 000 smulkiųjų ginklų, iš kurių bent jau 70 000 paskui sunaikinta. Nors ir
įspūdingi, šie skaičiai yra santykinai maži palyginti su numanomu smulkiųjų ginklų skaičiumi Vakarų Afrikoje (laikoma, kad jų yra
7–10 milijonų) 84 .
74
Žr., pavyzdžiui, Korteweg 2008; Takeyh and Gvosdev 2002.
75
Somalio pereinamosios federacinės vyriausybės nesugebėjimas prižiūrėti vandenis, priklausančius jos išskirtinei ekonominei zonai, paskatino Jungtinių Tautų
Saugumo Tarybą priimti rezoliuciją Nr. 1816, įgaliojančią užsienio karinius jūrų laivynus kovoti su piratais Somalio vandenyse (Guilfoyle 2008).
76
Nincic 2008.
77
Menkhaus 2009, 22 p.
78
FAO (2009) mano, kad „700 užsienio piliečiams priklausančių laivų nuolat užsiima neteisėta žvejyba Somalio vandenyse“.
79
Hansen 2008.
80
Menkhaus (2009) teigia, kad „piratavimas Somalyje yra klasikinis atvejis, kai ginkluotos grupės motyvai pasikeitė iš nuoskaudos Į godumą.”
81
EBPO 2009.
82
UNODC 2009.
83
Stewart 2007.
84
UNODC 2009, 54 p.
30