SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

Apžvalga
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Pajamos. Tikrosios vieno gyventojo pajamos 2008 m. vidutiniškai buvo 600 JAV dolerių silpnose Į pietus nuo Sacharos
esančiose Afrikos šalyse; šis skaičius svyruoja nuo 100 JAV dolerių Demokratinėje Kongo Respublikoje iki 4 500 JAV dolerių
Pusiaujo Gvinėjoje.
Numatoma gyvenimo trukmė. San Tomėje ir Prinsipėje numatoma žmonių gyvenimo trukmė gimimo metu yra
daugiau kaip 65 metų ir tai atitinka besivystančių šalių vidurkį, bet Siera Leonės ir Zimbabvės gyventojų numatoma gyvenimo
trukmė yra šiek tiek daugiau kaip 40 metų.
Tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautai teka tiktai Į daug išteklių turinčias šalis. Nuo 2000 iki 2007 m.
daugiau kaip 70 % visų TUI, ateinančių Į silpnas Į pietus nuo Sacharos esančias Afrikos šalis, teko tik penkioms šalims: Angolai,
Čadui, Pusiaujo Gvinėjai, Nigerijai ir Sudanui; visos šios šalys turi daug gamtos išteklių.
Užsienio atsargos – nepakankamos arba tinkamos. Kai kurios silpnos šalys turi labai menkas užsienio atsargas
(mažiau kaip per 90 dienų importuojamų prekių ir paslaugų vertės). 2009 m. balandĮ Etiopija, Gvinėja ir Zimbabvė turėjo
atsargas, kurios buvo mažesnės nei per vieną mėnesĮ importuojamų prekių ir paslaugų vertė, tuo tarpu naftos eksportuotojai
turėjo pusės metų importo vertę atitinkančias užsienio atsargas.
Užsienio skola. Naftos eksportuotojai turi suvaldomą užsienio skolą, o skolos naštos rodikliai yra didžia dalimi
kontroliuojami. Pavyzdžiui, nuo 2000 m. Angoloje ir Sudane iš esmės gerėjo skolos santykis su bendrosiomis nacionalinėmis
pajamomis ir visa skola už prekių ir paslaugų eksportą. Menkus išteklius turinčios silpnos šalys, kaip antai Bisau Gvinėja ir
Liberija vis dar turi didelę įsiskolinimų naštą, apsunkinančią jų būsimą vystymąsi.
1. STIPRINANT ES ATSAKĄ Į SILPNUMĄ
Dabartinio ES požiūrio Į silpnumo sąlygas (8-asis skyrius) apžvalga rodo, jog pažanga užtikrinama keliomis
kryptimis.
Pirmąją, bendresnę gerinimo kryptĮ atskleidžia poreikis mažinti atotrūkĮ įgyvendinimo srityje, nes dėl jo skiriasi teorinis politinis
pagrindas ir konkrečios pagalbos vietose teikimo modeliai. Tai pagrindinis iššūkis, nes politikos poveikis matomas ją įgyvendinant.
Be to, tokio įgyvendinimo priemones reikia gerai pritaikyti, nes universali politika nesuderinama su silpnų valstybių poreikiais.
Taip pat konkretesnės pažangos reikia:
• Siekiant, kad vietinis kontekstas būtų suprantamas vieningai, nes tik tokio supratimo pagrindu galima sukurti veiksmingas
pagalbos teikimo priemones 6 .
• Nagrinėjant, kaip reikėtų taikyti nuosavybės principą šalims, kurių valstybinės institucijos yra nekompetentingos arba neteisėtos,
nes tuomet paramos valstybės biudžetui pasirinkimas gali tapti itin dideliu iššūkiu – tokios situacijos yra paplitusios labiausiai
silpnose šalyse. Netgi tose šalyse, kur veikia demokratinės institucijos, valstybinės valdžios įgaliojimai dažnai būna trumpalaikiai,
todėl labai sunku įgyvendinti ilgalaikę politiką, pagrįstą parama biudžetui, išskyrus tuos atvejus, kai vykdoma atidi stebėsena.
• Siekiant, kad platūs ES politikos užmojai neduotų priešingų rezultatų, o skirtinga politika nesukeltų silpnoms šalims kenksmingų
padarinių. Siekiant suderinti sanglaudos politikos horizontaliosios dimensijos poreikius su geresnėmis vertikaliosios sanglaudos
paieškomis, tuo tikslu užtikrinus geresnĮ koordinavimą EB viduje ir tarp EB bei ES valstybių narių, kurios dažnai nenori netekti
savo pagrindinio vaidmens. Šis koordinavimas leistų ES veikti vieningai, o ES vystymo politiką padarytų atskaitingesnę ir
gavėjams geriau suprantamą.
• Priverčiant ES prekybos politiką jautriau reaguoti Į silpnų Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos valstybių konkrečius poreikius ir
užtikrinant, kad dvišaliai susitarimai nepakenktų regioninės arba daugiašalės integracijos procesui. Pasaulio prekybos organizacijos
taisyklėse numatytos išimtys besivystančioms ir ypač silpniausiai išsivysčiusioms šalims, tačiau nėra jokių konkrečių nuostatų,
taikomų silpnomis valstybėms arba silpnumo situacijoms. Šioje srityje reikėtų didelės pažangos.
• Siekiant pereiti nuo atsakomojo iki prevencinio pagalbos teikimo, kad Į silpnumo situaciją patekusios šalys toliau nesmuktų
spirale, nes toks smukimas laipsniškai silpnina jų valstybinių institucijų pajėgumus ir suvaržo turimus įgaliojimus. Tokio poslinkio
reikėtų siekiant regioninio požiūrio Į silpnumą, nes „blogos kaimynystės“ poveikiai gali kelti grėsmę valstybės stiprinimui ir
socialinei sanglaudai 7 .
6
Pavyzdžiui, pokonfliktinių situacijų „kontekstas yra subjektyvus dėl labai sparčių pokyčių ir daugybės iššūkių, Į kuriuos būtina reaguoti vienu metu. Todėl reikia
drauge lanksčiai taikyti įvairias priemones“ (GTZ, 2008, p. 22).
7
Didelė istorinė patirtis, sukaupta sprendžiant pažeidžiamumo problemas, pavyzdžiui, Balkanuose, parodė regioninio požiūrio būtinumą.
4