SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi<br />
Ekonominiai veiksniai gali padidinti silpnumą<br />
ir lėtas ūkio produktyvumo vystymasis – ir kai kuriose srityse žemės ūkio gamybos sumažėjimas – visa tai verčia plėsti žemės ūkį.<br />
Maisto importuotojai norėtų mažiau patikėti savo apsirūpinimo maistu užtikrinimą tarptautinei rinkai, ir maisto gamybos paslaugų<br />
pirkimas iš kitų šalių tapo labiau pagrįsta nacionaline strategija.<br />
RyšĮ tarp TUI ir užsienio politikos bei nacionalinių interesų sustiprino vis platesnis valstybei priklausančių įmonių ir nepriklausomų<br />
turto fondų dalyvavimas tarptautinėje rinkoje. Nors daugumą žemės įsigijimo sandorių atlieka privatūs investuotojai ir užsienio<br />
investuotojai, ir kai kuriose šalyse nacionaliniai investuotojai vis labiau domisi žemės ūkio paskirties žemės įsigijimu, investicijas dažnai<br />
palaiko vyriausybės, ir tiek įsigyjančios, tiek žemę tiekiančios šalies vyriausybės skatina ir palaiko stambias investicijas Į žemę 24 .<br />
Daug Afrikos šalių dabar bando pasinaudoti kylančia žemės ir vandens verte. Todėl žemės įsigijimo sandoriuose paprastai iš<br />
investuotojo reikalaujama įsipareigoti dėl investicijų, infrastruktūros ar darbo vietų. Pagrindinė mintis yra skatinti šalies ekonomikos<br />
plėtrą ir mažinti skurdą, keičiant gausius išteklius Į tuos, kurių nepakanka: žemę Į kapitalą, infrastruktūrą, technologijas ir įgūdžius.<br />
Daugelyje Afrikos šalių, ir ypač silpnose šalyse dauguma žmonių gyvena kaimo vietovėse. Žemės ūkio plėtra gali paskatinti skurdo<br />
mažėjimą ir ekonomikos augimą, o investicijos Į infrastruktūrą, praktines žinias ir technologijas gali turėti reikšmingų teigiamų<br />
šalutinių poveikių.<br />
4.2 langelis. Stambūs žemės įsigijimai Afrikoje – žemės įsigijimo sandorių analizė<br />
Parengė Lorenzo Cotula, Vyresnysis tyrėjas – Teisė ir tvari plėtra, Tarptautinis aplinkos ir vystymo institutas<br />
Žemės įsigijimo sandoriai įforminami viena ar keliomis sutartimis. Juos reikia ištirti kartu su kitų teisės tekstais, apibrėžiančiais<br />
jų platesnĮ teisinĮ kontekstą, įskaitant nacionalinę ir tarptautinę teisę. Sutartys yra sudėtingos ir nepaprastai skiriasi pagal<br />
šalis ir net projektus. Reikia atlikti daugiau darbo, siekiant nustatyti tendencijas sutarčių praktikoje ir palyginti sutartinius<br />
pasirinkimus. Bet nedidelio skaičiaus sutarčių iš Afrikos analizė išryškina kai kuriuos svarbius klausimus.<br />
ŠALYS IR BENDRA STRUKTŪRA<br />
Pagal savo pagrindinę formą žemės įsigijimo sandoriai apima bent dvi šalis. Vienoje pusėje yra įgijėjas, paprastai privati<br />
ar vyriausybei priklausanti bendrovė. Bet tai taip pat gali būti užsienio vyriausybė, tiesiogiai įsigyjanti žemės, pavyzdžiui,<br />
pagal „YpatingąjĮ žemės ūkio investicijų susitarimą“, kurĮ 2002 m. pasirašė Sirija ir Sudanas. Kita sandorio šalis yra žemės<br />
tiekėjas – vyriausybė ar, rečiau, privatus žemvaldys.<br />
Šis regimasis paprastumas slepia sudėtingumą. Kiekvieną „sandorį“ gali sudaryti kelios sutartys ir teisinės priemonės –<br />
pradedant nuo pagrindų susitarimo, apibrėžiančio pagrindines bendro sandorio ypatybes, pagal kurĮ žemę suteikianti<br />
vyriausybė įsipareigoja pateikti žemę investuotojui, ir baigiant konkretesnėmis priemonėmis (sutartinėmis ar kitokiomis),<br />
pagal kurias iš tikrųjų perleidžiama žemė ar jos dalys. Mastas, iki kurio deramasi dėl žemės įsigijimo sandorių ar jie<br />
standartizuojami, skiriasi priklausomai nuo šalies ir derybų etapų, taikant priemones, leidžiančias labiau standartizuotai<br />
paskirstyti žemės apdirbimą (tai daroma Malio „Office du Niger“ nuomos sutartyse).<br />
Kiekviename sandoryje paprastai dalyvauja daug šalių, kai atliekami įvairūs parengiamieji, derybų, sutarties sudarymo<br />
ir projekto aktyvinimo etapai. Pirma, dalyvauja įvairios žemę teikiančios šalies vyriausybės agentūros. Net šalyse, kur yra<br />
kontaktų centras (vieno langelio parduotuvė) numatomiems investuotojams, paprastai investicijų skatinimo agentūra viena<br />
nespręs visų žemės įsigijimo sandorio aspektų.<br />
Privatūs investuotojai turi pranašumą, nes gali veikti kaip vienas juridinis asmuo, laikydamasis vieningų vertybių. Bet net ir<br />
čia vaizdas gali turėti daugiau niuansų. Remiantis galimais scenarijais, vyriausybių pasirašytų sandorių įgyvendinimą gali<br />
vykdyti privatūs operatoriai tiek nuo pradžios, tiek prisidėdami prie tolesnių pastangų, siekiant atgauti pagreitį. Pavyzdžiui,<br />
Sirijos ir Sudano sandoris leidžia Sirijai patikėti įgyvendinimą privačiam sektoriui, jei tai patvirtins Sudano vyriausybė.<br />
PERDUODAMOS ŽEMĖS TEISĖS, VIETOS INTERESŲ APSAUGA<br />
Afrikoje žemė daugiausia nuomojama, o ne perkama, o nuomos trukmė būna nuo trumpalaikės iki 99 metų. Žemę teikiančių<br />
šalių vyriausybės dažniausiai atlieka svarbiausią vaidmenĮ paskirstant nuomojamą žemę, iš esmės todėl, kad jos formaliai<br />
valdo visą ar didžiąją žemės dalį. Taigi labai svarbu, kokiu mastu vyriausybės atsižvelgia Į vietos žmonių interesus dėl žemės,<br />
vandens ir kitų gamtos išteklių.<br />
Bet žemę teikiančių šalių vyriausybės gali pagal sutartĮ įsipareigoti suteikti žemės, prieš tai nepasitarusios su vietos žemės<br />
naudotojais. Be to, trūkstant skaidrumo, tikrinimų ir balansų per derybas dėl sutarties, skatinama korupcija ir naudos<br />
24<br />
Cotula et al. 2009.<br />
63<br />
DĖL<br />
EUROPOS ATASKAITA<br />
VYSTYMOSI
Change language