SILPNUMO ĮVEIKIMAS AFRIKOJE - European Commission - Europa

2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi
Ekonominiai veiksniai gali padidinti silpnumą
Tarptautinės vystymosi agentūros ir tyrėjų bendruomenė dirba, siekdamos suteikti rekomendacijas ir pagalbą suinteresuotoms
šalims (investuotojams, vyriausybėms, vietos gyventojams ir pilietinei visuomenei), kad jos suprastų galimą naudą dėl atsinaujinusio
susidomėjimo investavimu Į žemės ūkį. Bet tikėtina, kad šios pastangos kainuos daug, o rezultatai bus abejotini.
Užtikrinti, kad vidaus ir užsienio investicijos Į Afrikos žemės ūkio paskirties žemę sukeltų skurdą mažinančius padarinius, yra labai
sudėtinga, ypač silpnose šalyse (4.1 lentelė). Tokios šalys turi menkus derėjimosi gebėjimus ir ne itin pajėgia spręsti konfliktus dėl
išteklių.
4.3 langelis. Tarptautinės investicijos Sudane: arabų šalių regiono „duonos krepšelis“ 27
Parengė Aysen Tanyeri-Abur a ir Nasredin Elamin b
a
Šiaurės rytų universitetas, Bostonas (angl. Northeastern University, Boston);
b
Maisto ir žemės ūkio organizacija (angl. Food and Agriculture Organization) (FAO), Regioninis biuras
Artimiesiems Rytams ir Šiaurės Afrikai (angl. Regional Office for the Near East and North Africa).
Sudanas ilgai buvo laikomas arabų šalių regiono „duonos krepšeliu“ ir svarbia investicijų Į žemės ūkį, ypač iš arabų šalių,
valstybe. Apimanti 2,5 milijono kvadratinių kilometrų, tai didžiausia šalis Afrikoje ir viena iš kelių šalių regione, vis dar
turinčių nepanaudotą žemės ir vandens potencialą. Besiribodama su devyniomis Afrikos šalimis ir suteikdama joms prieigą
prie jūros, ji užima strateginę padėtį. Taip pat joje gyvena daug jaunų gyventojų dėl spartaus gyventojų daugėjimo per
pastaruosius 30 metų. Bet Sudano išteklių turtą nustelbia plačiai paplitęs apsirūpinimo maistu neužtikrinimas ir skurdas
(2003–2005 m. 21 % sudaniečių mityba buvo nepakankama; FAO, 2008).
Tam tikros neseniai pastebėtos investicijų Į žemės ūkĮ arabų šalyse tendencijos paveikia kapitalo srautų Į Sudaną
dydĮ ir pobūdį.
• Žemės ūkis ir vanduo tampa naujomis turto rūšimis investicijoms dėl radikalių politinių pasikeitimų Saudo Arabijoje
ir Persijos įlankos šalių susirūpinimo dėl aukštų maisto kainų ir eksporto draudimų 2007 m. bei dėl naftos kainų
sumažėjimo.
• Dauguma investicijų kyla dėl privataus sektoriaus iniciatyvų, nors valstybė taip pat plačiai dalyvauja teikdama palaikymą
ir palengvinimą.
• Sudanas, kuriame vyrauja vienas iš aukščiausių apsirūpinimo maistu neužtikrinimo lygių arabų regione, taip pat yra
vieta, Į kurią nukreipiama dauguma šitų investicijų. Daugiau kaip 50 % investavimo Į žemę sandorių regione sudaroma
Sudane.
• Neseniai atliktos investicijos ir susijungimai gali padidinti investicijas Į regioną bei paskatinti plėsti prekybą tarp arabų
šalių regione. O nauji prekybos maistu ir nafta blokai, kaip antai Persijos įlankos bendradarbiavimo taryba (GCC) ir
Pietryčių Azijos valstybių asociacija (ASEAN) 28 gali atverti galimybes kitiems prekybos susitarimams, palengvinsiantiems
tolesnes investicijas Į maistą ir žemės ūkį.
Šie įvykiai turi politinę reikšmę. Reikia skirti ypatingą dėmesĮ tvaraus investavimo pasirinkimams ir ilgalaikei perspektyvai.
Regione, kur trūksta vandens ir suvokiama, kad vietos ištekliai yra visiškai nepakankami, prioritetu turi būti mokymasis iš
ankstesnių politinių sprendimų.
Sudanas yra palyginti turtingas žemės ir vandens ištekliais, bet manoma, kad Nilo upės baseinas iki 2025 m. taps vandens
stokojančiu regionu (Revenga et al., 2000). Saudo Arabija turėjo neigiamos patirties taikydama savo savarankiško maisto
apsirūpinimo politiką, dėl kurios buvo smarkiai išeikvoti ištekliai (Elhadj, 2008). Nors padidėjusios investicijos Į žemės ūkĮ ir
maisto gamybą yra labai svarbios sprendžiant apsirūpinimo maistu užtikrinimo problemas Sudane, netvarios investicijos
turės neigiamą poveikĮ tiek investuotojams, tiek šalims gavėjoms, tiek visoms suinteresuotoms šalims.
Naujausių išsamių duomenų trūkumas neleidžia išsamiai ištirti tiesioginių užsienio investicijų (TUI) Į Sudano žemės
ūkĮ struktūros ir veiksmingumo.
27
Šiame langelyje neišreiškiamos atitinkamų autorių organizacijų nuomonės, ir už turinĮ yra atsakingi vien autoriai.
28
2009 m. birželio 30 d. GCC ir ASEAN paskelbė, kad ketina kurti naują prekybos maistu ir nafta bloką, skirtą prekybai ryžiais iš ASEAN šalių ir energija bei naftos
cheminėmis medžiagomis iš Persijos įlankos šalių (Reuters, 2009).
65
DĖL
EUROPOS ATASKAITA
VYSTYMOSI