TREČIOJI DALIS ES VAIDMUO ĮVEIKIANT SILPNUMĄ
2009 m. Europos ataskaita dėl vystymosi 8 SKYRIUS ES POLITIKA SIEKIANT ĮVEIKTI SILPNUMĄ <strong>AFRIKOJE</strong> Į PIETUS NUO SACHAROS Europos Sąjunga jau seniai laiko kovą su valstybių silpnumu savo prioritetu. Siekdama padėti silpnoms valstybėms, ES sukūrė visapusę politiką, apimančią bendrus ES užsienio ir plėtros politikos pagrindus, gaires ir tikslus, taip pat konkrečią kovai su silpnumu skirtą politiką. ŠĮ svarbų prioritetą taip pat rodo 2005 m. priimtas Europos konsensusas dėl vystymosi. Tačiau vis dar sunku pasakyti, ar šis visapusis politinių dokumentų rinkinys pavirs tinkamomis priemonėmis, kurios bus veiksmingai pritaikytos sprendžiant Į pietus nuo Sacharos esančių šalių valstybinių institucijų silpnumo keliamas problemas. Šios ataskaitos tikslas yra ne detaliai įvertinti esamą politiką, o pabrėžti ES galimybes ir apribojimus kovojant su silpnumu. Apžvelgus ES požiūrĮ Į silpnas valstybes, akivaizdu, kad veiklą reikia plėtoti keliomis kryptimis. Pirmiausiai, reikia bendrai mažinti atotrūkĮ tarp teorinės politikos pagrindų ir konkrečių intervencijos priemonių planavimo bei įgyvendinimo. Ši užduotis yra svarbiausia, nes politikos poveikis pastebimas tik ją įgyvendinant. Be to, įgyvendinimą reikia gerai parengti, nes silpnų šalių poreikių negalima spręsti šablonine politika. Antra, reikia siekti konkrečios pažangos šiose srityse: • Gerai suprasti vietos aplinkybes ir pagal jas kurti veiksmingas intervencijos priemones. • Suprasti, kaip reikėtų taikyti atsakomybės principą šalyse, kurių valstybės institucijos yra neveiksnios arba neteisėtos, nes tokiose situacijose parama biudžetui gali būti neveiksminga. • Saugotis, kad ES politikos įvairovė nesukeltų priešingo poveikio – taip gali nutikti, jei nepasiekiama vystymosi politikos darna ir nevienoda politika netiesiogiai kenkia silpnoms valstybėms. Horizontaliąją politikos darnos dimensiją reikia papildyti geresne vertikaliosios darnos paieška 1 , taip užtikrinant geresnĮ Europos Bendrijos ir ES veiksmų koordinavimą. • Didinti ES prekybos politikos jautrumą konkretiems Į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos šalių poreikiams ir užtikrinti, kad dvišaliai susitarimai nekenktų daugiašalei integracijai. • Pereiti nuo problemų sprendimo prie jų prevencijos, kad silpnos šalys toliau nesmuktų mažėjant jų valstybinių institucijų pajėgumui ir teisėtumui. Siekiant tokio pokyčio, reikėtų pereiti regioninio požiūrio Į silpnumą, nes ankstesniuose skyriuose aprašytas blogų kaimynų daromas poveikis gali apsunkinti kovą su silpnumu atskirose šalyse. • Geriau suprasti, kaip tinkamai išnaudoti saugumo ir plėtros ryšį. Mažinant šĮ atotrūkį, reikia iš naujo įvertinti prioritetus, telkti pastangas, paprastinti procedūras ir, svarbiausia, ieškoti tinkamų organizacijų arba partnerių, galinčių įgyvendinti politiką. Svarbu ne tik įgyvendinti politiką, bet ir stiprinti gavėjų bei donorų pasitikėjimą ir mokytis iš politikos patirties. Be to, ES turėtų taikyti konstruktyvesnĮ požiūrĮ ir suprasti, kad kova su silpnumu iš tiesų yra atsparumo stiprinimas. Atsižvelgiant Į šias aplinkybes, šiame skyriuje vertinama „naujausia“ ES politika silpnų šalių atžvilgiu ir siūlomos pokyčių kryptys 2 . 1 Žr. Carbone 2009. 2 Donorų – Afrikos plėtros banko, Europos Bendrijos, JTVP, JAV, Pasaulio banko ir kelių atskirų šalių – veiklos silpnose Somalio pusiasalio šalyse apžvalgą žr. Bakrania ir Lucas (2009). Šiame tyrime pabrėžiama, kad donorų veikla atspindi ne tik jų pačių kompetenciją, bet ir užsienio politikos interesus. 105 DĖL EUROPOS ATASKAITA VYSTYMOSI